Judėjai šią savaitę švenčia Pesachą, todėl neliko užmiršta ir ši vilnietiškos kultūros dalis.
Fotografas Jeruzalėje išmoko tapti nematomas
Samuelio Bako muziejuje surengta Gregorijaus Kaplano fotografijų paroda „Jeruzalė: Mea Shearim“. „Pirmą sykį apsilankęs Mea Šearime, ultraortodoksų Jeruzalės rajone, pasijutau lyg būčiau įžengęs į kitokį pasaulį: šioje civilizacijoje, gyvenančioje pagal savas taisykles, ištirpsta dabarties laiko ribos. Fotografuoju „Nikon“, esu fotografas vienišius, mano darbai – tai mažos istorijos, kurios, tikiuosi, įdomios ne tik man.“
Pasak jo, sustingusio laiko fone kaip scenoje išryškėja žmonių charakteriai ir jausmai – būdingi melodramai, o kartais komedijai ar tragedijai. Mea Šearimo gatvėse svetimi nėra pageidaujami, tad fotografui kartais tenka pavirsti nematomu.
„Gregorijaus fotografijomis susižavėjau vos tik jas pamačiusi: puiki kompozicija, netikėtos akimirkos, ypatinga atmosfera, individualus, jautrus autoriaus žvilgsnis. Visa tai išskiria šias fotografijas iš kitų, daro jas vertingas“, – pasakojo parodos kuratorė menininkė Aleksandra Jacovskytė.
G.Kaplanas gimė 1952 metais Vilniuje, kaip pats sako, viename labiausiai fotogeniškų pasaulio miestų. Svajojęs apie meno istorijos studijas, tačiau likimas lėmė tapti statybos inžinieriumi.
Dabar jis gyvena Izraelyje. Pažadėtoji žemė jam – įkvepiantis fotografijos objektas: spalvingi siužetai, turtinga tekstūra, unikali šviesa.
„Negyvosios jūros, Negevo dykumos, Jeruzalės vaizdai pavergė mano vaizduotę, jaučiu poreikį fotografuoti nuolat“, – prisipažino menininkas.
Jubiliejinė emalio bienalė pristato tik šedevrus
Vilniaus miesto galerija „Meno niša“ kviečia visus pasigrožėti dešimtosios tarptautinės Vilniaus emalio meno bienalės „Vilnius 2024“ ekspozicija. 38 kviestiniai autoriai iš Japonijos, Estijos, Venesuelos, Prancūzijos, Izraelio, Latvijos, Lietuvos ir Gruzijos pristato daugiau nei 60 įvairiomis emaliavimo technikomis atliktų kūrinių.
Vilniaus emalio meno bienalė – kas dvejus metus vykstantis ir vienintelis profesionaliajam emalio menui skirtas renginys Baltijos šalyse. Pagrindinė šių metų bienalės tema – „Šedevras“. Bienalės kuratorės – jos steigėja juvelyrė Marytė Dominaitė ir kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė.
„Žiūrovai galės pamatyti įvairius emalio naudojimo būdus, palyginti įvairių šalių menininkų kūrybą ir pažiūrėti, kokie gi yra jų sukurti šedevrai. Juk emalis derinamas su gintaru, brangiaisiais akmenimis, su sidabru ar lakštiniu auksu. Jis persikelia ant varinių indų ir knygų viršelių, netikėtai tampa tapybos darbu ar erdvine skulptūra, akina spalvomis ir vilioja technikos subtilumu“, – sakė J.Ludavičienė.
Lankytojų parodoje lauks ir instaliacija „Kunigaikščio Gedimino apsiaustas“. Projekte dalyvavo trys šimtai vilniečių bei sostinės svečių nuo šešerių iki aštuoniasdešimt šešerių metų, kurie iš 700 emaliu dengtų vario plokštelių sukūrė kolektyvinį kūrinį.
Prie Vilnios – M.Chagallo ir P.Picasso keramika bei gobelenai
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus šią savaitę pakvietė į dviejų naujų parodų atidarymą. Parodoje „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ pristatomi vienų garsiausių XX a. dailininkų, formavusių praėjusio šimtmečio dailės raidą, keramikos dirbiniai ir pagal jų kūrinius austi gobelenai. Šią ekspoziciją lydi dailininko Dariaus Hecqo-Cauquilo darbų paroda „Grįžimas prie ištakų“.
„Marcas Chagallas, Pablo Picasso, Maxas Ernstas – tie dailininkai, kurie formavo XX a. dailės lauką. Daugeliui gerai žinomi jų tapybos ir grafikos darbai, kiek mažiau – jų parodas paįvairinantys keramikos dirbiniai, bet pagal dailininkų kūrinius austi gobelenai beveik nematyti“, – sakė parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė.
Parodoje eksponuojami dvidešimt trys M.Chagallo ir P.Picasso keramikos dirbiniai ir dvylika meistrės Yvette Cauquil-Prince pagal M.Chagallo, P.Picasso ir M.Ernsto eskizus austų gobelenų.
Apsigyvenęs Prancūzijos Rivjeroje, kur gyvavo senos antikinės keramikos tradicijos, M.Chagallas sukūrė daugiau nei 350 keramikos dirbinių. Keramikos dirbtuvėje jis dažnai sutikdavo kitą meno garsenybę – P.Picasso.
Abu menininkai eksperimentavo, ieškojo netikėtų spalvinių derinių, lipdė ir žiedė vazas, lėkštes, pano.
Su audimo meistre M.Chagallas susipažino septintojo dešimtmečio viduryje, jų kūrybinis bendradarbiavimas truko ilgiau nei du dešimtmečius.
Jos sūnaus D.Hecqo-Cauquilo parodoje pristatomi gobelenai, iš pjuvenų ir aliejinių dažų ant drobės sukurtos kompozicijos, aliejiniais dažais dekoruotos akmens ar jūros bangų nugludintos medžio skulptūros.
Dailininkų dinastijos atstovas atvėrė vidinį pasaulį
Pirmoji žinomo scenografo Marijaus Jacovskio personalinė tapybos paroda atidaryta TSEKH galerijoje (Vytenio g. 6). Sukūręs autoportretų kolekciją autorius suteikė progą žvilgtelėti į savo vidinį pasaulį.
Kiekvienas paveikslas atskleidžia skirtingus savojo „aš“ aspektus – nuo pažeidžiamumo akimirkų iki stiprybės ir atsparumo. Toks atvirumas sukuria gilų ryšį tarp menininko ir žiūrovo.
Pasak parodos kuratoriaus Karolio Gužo, autoportretas, kaip meno forma, suteikia išskirtinę galimybę įžvelgti menininko esmę, pajusti jo emocijas ir jo tapatybę. Tyrinėdamas subtilius išraiškos ir kompozicijos niuansus autorius kviečia susimąstyti apie sudėtingą žmogaus patirtį ir galbūt net atrasti savo gyvenimo kelionės atgarsius eksponuojamose drobėse.
Susidūrimas su M.Jacovskio autoportretais gali tapti labai asmeniška ir savita patirtimi, kviečiančia apmąstyti sudėtingus savasties ir žmogiškosios egzistencijos aspektus.
M.Jacovskis gimė 1972 m. Vilniuje žinomo tapytojo ir scenografo Adomo Jacovskio šeimoje. 1996 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (mokėsi pas tėvą).
Nuo 1991 m. dirbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. Daugiausia bendradarbiavo su režisieriais Anželika Cholina, Rimu Tuminu, Cezariu Graužiniu, Yana Ross.
Jo darbai teatre 2009 ir 2014 m. įvertinti Auksinių scenos kryžių apdovanojimais.
Karo dienoraštį dailininkas vis dar rašo paveikslais
„Karo spalvos. Paveikslai – mano ginklai. Tiesa, kuri sklinda iš mano vidaus gelmių“, – prisipažino dailininkas Jurijus Grigorovičius. Jo tapybos darbų paroda „Karo dienoraštis“ eksponuojama Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F).
„Prasidėjus karui nežinojau, kur aš atsidursiu su savo šeima ir kiek mums liko gyventi. Viskas vyko labai greitai.
Per kelias dienas mes nutarėme pasilikti ir priešintis. Tada aš pradėjau tapyti paveikslus kiekvieną dieną po vieną ir skelbti feisbuke. Tai buvo mano atsakas į mirtį.
Paveikslas tai yra Gyvenimas. Mes tikime savo Pergale. Kol aš galėsiu perteikti savo kūryboje viską, kas vyksta aplink, tapysiu paveikslus. Šlovė Ukrainai!“ – pristatydamas parodą sakė autorius.
J.Grigorovičius gimė 1962 m. Kostanajuje, Kazachstane. Mokėsi dailės mokykloje Izmajile, Ukrainoje. Baigęs Valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje atsikėlė į Vilnių. Vėliau išvyko į Ukrainą ir dirbo Kijeve.
Dailininkas – Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, dirbęs su režisieriais Šarūnu Bartu, Audriumi Stoniu, Audriumi Juzėnu ir šviesaus atminimo Mantu Kvedaravičiumi. 2006 m. pelnė „Emmy Awards“ prizą už geriausią dailininko darbą televizijos filmuose „Juodoji mirtis“, „Leonardo da Vinči“ (rež. Robas Gardneris). 2016 m. už darbą filme „Mariupolis“ jam įteikta Sidabrinė gervė.
Parengė Rūta MIKŠIONIENĖ
