Kauno IX forto muziejaus memorialiniame komplekse po atviru dangumi veikia tremtinių tekstilės ir skulptūrinių objektų paroda „Sudygsniuota“.
Muziejaus vizualinės komunikacijos specialistė Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė priminė, kad 1940–1953 metais iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkstančių žmonių.
Išvežti į svetimus, atšiaurius kraštus tremtiniai tėvynės nepamiršo ir stengėsi ją prisiminti įvairiais būdais. Moterys kurdavo rankdarbius, kuriais puošė savo buitį ir išreiškė meilę tėvynei, tikėjimą laisve.
Šie darbai įkvėpė kurti ir šiuolaikinius menininkus.
Vaizdavo tautinius simbolius
R.Vinckevičiūtė-Kazlauskienė pasakojo, kad tremtinių kurtuose rankdarbiuose gausu tautinių simbolių. Moterys juos puošė Lietuvos vėliava, etnografiniais motyvais – žalčio, rugių varpų, rūtos šakelių, ąžuolo gilių ornamentais.
„Tautiški rankdarbiai leido prisiminti namus ir kiek numalšinti jų ilgesį, išsaugoti atmintį“, – pasakojo R.Vinckevičiūtė-Kazlauskienė.
Muziejuje sukaupti unikalūs smulkieji tremtinių rankdarbiai – siuvinėtos vizitėlės, atsiminimų knygutės-dekoratyvinės širdelės su įrašais, segės ir kiti daiktai.
Parodoje jų fotografijos eksponuojamos lauko stenduose.
Lagaminas – tarsi namas
Tremtinių sukurti autentiški dirbiniai tapo įkvėpimo šaltiniu menininkams, kurie IX forto memorialiniame komplekse pristatė menines instaliacijas.
Menininkai Eglė ir Rokas Kašėtos, kurių artimieji taip pat buvo ištremti, sukūrė instaliaciją „Lagaminas“.
Jis primena namą, kurį supa tvora. Menininkai tarsi klausia, kiek žmogaus gyvenimo sutelpa į vieną lagaminą, kiek į jį telpa daiktų, kai staiga esi išvežamas nežinia kur.
Džiugas Karalius ir Giedrius Bučas sukūrė instaliaciją „Eik taip, kaip eina laisvė“.
Tai iš metalinės tvoros ir spygliuotos vielos sukurtas tunelis, iš kurio išėjimo nėra, per siaurą plyšį jo pabaigoje matyti tik tolumoje augantis medis – vilties simbolis.
Žengiant tuneliu galima pabandyti suvokti, ką reiškia, kai tavo laisvė tampa suvaržyta.
„Sudygsniavo“ gėlių raštą
Lina Jonikė prisiminė vaikišką žaidimą „Klasės“, kai galima šokinėti ant nupieštų kvadratų. Menininkė „Klases“ sukūrė iš šovinių tūtelių. Trys tūtelės papuoštos Lietuvos vėliavos spalvomis – nepalaužtų lietuvių simboliu.
Ant stataus IX forto muziejaus komplekso šlaito įkurdintas Gretos Kardi-Kardišiūtės žemės meno kūrinys „Vizitėlė“.
Darbui menininkė panaudojo per 40 tūkstančių medinių iešmelių, kuriais žolėje tarsi sudygsniavo tautinį gėlių raštą, primenantį tremtinių siuvinėtas vizitėles.
Parodą, kuri veiks iki vasaros vidurio, aplankyti galima nemokamai.
Muzika sieloms
Vaikštant po muziejaus teritoriją galima išvysti ir menininko Christiano Boltanskio instaliaciją „Sielos“. Tai nėra parodos „Sudygsniuota“ dalis, jis sukurtas, kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, tačiau darbas vertas dėmesio.
Pats kūrėjas gimė 1944 metais, o jo tėvas žydas Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių slėpėsi po savo buto grindimis.
Instaliacijai panaudoti keli šimtai japoniškų varpelių. Pučiant vėjui jie skamba ir tarsi kuria sielos muziką, taip primindami išėjusius artimuosius.
