MO muziejuje atidaryta nauja mažoji paroda pristato Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio iki šių dienų.
MO ir kuratorių kolektyvo „Roots to Routes“ (Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska ir Merilin Talumaa) darbas kviečia reflektuoti šiuolaikinės visuomenės pokyčius ir įvertinti juos sovietinės okupacijos kontekste, kai susirūpinimas ekologinėmis temomis ir atsigręžimas į gamtą susipynė su tautinio atgimimo idėjomis.
Pasak parodos kuratorių, pandemija ir kiti pastarųjų metų pasaulinės reikšmės procesai parodė, kad sugrįžimo į gamtą idėja dabar dažnai naudojasi kraštutinių dešiniųjų politinių pažiūrų judėjimai. Ji pasitelkiama formuojant alternatyvias pasaulėžiūras ar net sąmokslo teorijas.
Vis labiau populiarėja ir neopagonybė. Ji skverbiasi į masinę kultūrą, susipina su konspiraciniais įsitikinimais. Įvairios dvasinės praktikos siūlo išspręsti sudėtingas gyvenimo problemas.
„Augant susidomėjimui alternatyviomis priemonėmis, skirtomis išsigelbėti nuo kasdienybės iššūkių, matome, kad linkstama pasitikėti kažkuo kitu, tik ne mokslu.
Tai išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai skepsis patikrintų mokslo sprendimų ar netgi valdžios atžvilgiu sustiprėjo taip, kad alternatyvaus gyvenimo būdo siekiančios žmonių grupės pradėjo aktyviai priešintis skiepams“, – neseną istoriją priminė kuratorė J.Kostikovaitė.
Parodoje „Žemyn triušio urvu“ eksponuojami dešimties skirtingų kartų Baltijos šalių menininkių – Lygos Spundės, Anastasios Sosunovos, Viktorijos Daniliauskaitės, Darjos Popolitovos, Aistės Ramūnaitės, Vitos Zaman, Katrynos Neiburgos, Lauros Pold, Nijolės Valadkevičiūtės ir Gertrūdos Gilytės – darbai.
Parodos kuratorės pabrėžia, kad konspiracinio dvasingumo, savasties paieškų, naujosios pagonybės idėjų ir krikščionybės sąveika parodoje atskleidžiama per daugiabriaunį menininkių žvilgsnį: nuo kritiško iki, priešingai, palankaus ir palaikančio.
Menininkių darbuose nagrinėjamų temų spektras apima tiek ironišką požiūrį į šiuolaikinę visuomenę, Naujojo amžiaus (angl. „New Age“) ir kitas dvasines praktikas bei ezoterinį dvasingumą, tiek palankų žvilgsnį į glaudų ryšį su gamta, mitologinius vaizdinius ar religinį įkvėpimą.
„Eksponuojamas menininkės G.Gilytės kūrinys turi du sluoksnius – jame apie mezgimą kalbama kaip apie savipagalbos priemonę, bet čia pat į tai pažvelgiama ir ironiškai. Tačiau parodoje yra ir tokių darbų, kuriuose įvairūs nusiraminimo būdai ir savipagalba tiesiog išaukštinami.
Pavyzdžiui, V.Zaman kūriniuose manifestacijos idėja regima kaip galingas būdas įtikinti save, kad esi bet kokio pokyčio šaltinis net ir ištikus rimtai bėdai, pavyzdžiui, ligai“, – sakė kuratorė M.Rudovska.
Paroda „Žemyn triušio urvu“ MO muziejuje veiks iki lapkričio 3 dienos. („Sostinė“)
