O prieš šventes ir po jų „Sostinė“ rekomenduoja keletą ypač įdomių parodų.
Marius Jonutis pažėrė erotiškų vaizdų iš Rojaus
„Kviečiu į ekskursiją į Rojų. Trumpam pamiršti baisybes ir pavojus“, – į savo parodą „Iš Rojaus“, surengtą Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“, publiką kvietė menininkas Marius Jonutis.
Parodoje eksponuojamos dailininko iliustracijos, kurias jis sukūrė lietuviškai erotinių pasakų knygai „Adomas pasiilgo Ievos“. Tai jau šešta menininko iliustruota pasakų knyga, išleista Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto.
„Adomo ir Ievos nuotykiai visai linksmi ir smagūs, paišyti juos nebuvo nuobodu, visą tą keturiasdešimties paveikslų kolekciją ir rodau šioje parodoje“, – pasakojo menininkas.
Pasak autoriaus, sugalvoti pavadinimą parodai nebuvo sunku. Mat ir kitų paveikslų, kuriuos nupiešė ne knygai, o šiaip, veiksmas irgi galėtų vykti Rojuje. Todėl pavadinimas „Iš Rojaus“ – lyg nuoroda į publicistinį reportažą, sukurtą apsilankius toje gražioje vietoje, o ne kokį išvarymą iš Rojaus.
„Nesijaučiu išvarytas“, – šypsodamasis sakė M.Jonutis.
Parodoje šalia ant drobės tapytų knygos „Adomas pasiilgo Ievos“ iliustracijų rodomas ir visas tikslus Rojaus žemėlapis, kad atėjusiems žiūrovams būtų lengviau orientuotis. Taip pat bus galima atsiversti knygą ir perskaityti pasakas, kurias iliustruoja paveikslai.
Galerijoje galima apžiūrėti ir medines iliustracijas knygai „Vilniaus legendos“, kuri pernai buvo išleista Vilniaus jubiliejui.
Tremtyje išmoko technikos, kuri gaivina atmintį
Sibire iš tremtinio lietuvio dar jaunystėje išmokęs medžio nėrimo technikos 84 metų vilnietis Titas Milašius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje surengė parodą, pavadintą „Tremtinių kryžiai“.
Iš 10 mm pločio impregnuotų pušies juostelių bei mažų detalių jis, nenaudodamas nei klijų, nei vinių, konstruoja erdvinius kryžius. Iš panašių detalių jis kuria ir paveikslus. Jų centre – taip pat kryžiai.
„Vieną jų pavadinau „Sibiro tremties golgota“. Šį paveikslą paskyriau savo mamai, kuri viena su trimis vaikais turėjo iškęsti visus Sibiro išbandymus ir galiausiai parvežti mus į Lietuvą. O dabar noriu, kad vaikams ir anūkams liktų mano rankų darbo prisiminimas“, – pasakojo autorius.
Su šeima 1948 metais ištremtas į Krasnojarsko kraštą Rusijoje, pirmą kartą medinio sunerto kryžiaus nuotrauką Titas išvydo lietuviškame tarpukario žurnale „Jaunoji karta“, kurį šeima išsivežė su savimi. Seno žurnalo komplektai tapo vieninteliu vaikų lietuvių kalbos vadovėliu.
Būdamas 10 klasėje Titas atkreipė dėmesį į vieną eksponatą moksleivių kūrybos parodoje – tokiu pat principu sunertą suvenyrinį staliuką. Paaiškėjo, kad jo autorius – taip pat lietuvis moksleivis.
Viename kūrinyje – net 250 lietuviškų XIX–XX a. kryžių
Galerijoje „Vartai“ publikai pristatyta Ramučio Petniūno instaliacija „Ovalas“, kuri šiemet atstovaus mūsų šaliai Lietuvos sezone Prancūzijoje. Tai tikrai išskirtinis kūrinys, kurį verta pamatyti net dėl trijų priežasčių.
Pirmiausia, tai originalus lietuviškosios kryždirbystės tradicijos, UNESCO pripažintos žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru, pristatymas. Maždaug 4 m pločio ir 4 m aukščio konstrukcijos viduje sukabinta apie 250 lietuviškų XIX a.–XX a. pirmosios pusės kryžių su Nukryžiuotojo figūra.
Antra, į šią instaliaciją galima žvelgti ir kaip į itin paveikų šiuolaikinio meno objektą, kaip iki skausmo atvirą ir asmenišką klausimą apie savo šaknis, apie santykį su tuo, kas buvo anksčiau ir galbūt yra aukščiau. Kadaise po visą Lietuvą išsibarstę, naudoti po vieną ir labai asmeniški, čia kryžiai žiūrovą užgriūva bevarde grėsminga minia. Jautiesi įkalintas, priverstas įsitraukti ir reaguoti taip pat asmeniškai.
Trečia, tai kolekcininko bandymas įprasminti savo kolekciją. Kelis dešimtmečius rinkti, tyrinėti ir branginti kūriniai suleidžia šaknis kolekcininko gyvenime.
„Kolekcija yra mano dalis, o aš esu kolekcijos dalis“, – teigia R.Petniūnas, kuris jau daugiau kaip 30 metų lengvai ir neįpareigojančiai bando išgyventi meno pasaulyje. Nors labiau žinomas kaip kolekcininkas, jis yra išbandęs ir kūrėjo kelią. Ir visi kūrybiniai eksperimentai inspiruoti jo kolekcionavimo objektų. Daugiausia tai lietuvių tautodailė – skulptūros.
R.Petniūno darbai buvo atrinkti reprezentuoti Lietuvą Turku mieste (Suomija), Europos kultūros sostinėje, 2011 m., o 2010 m. pripažinti tarptautinio fotografijos festivalio „In Focus“ laureatais.
Šmaikščiojo tapytojo A.J.Kuro kūrybos visuma
Ilgai laukta ironijos meistro, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“ surengta Nacionalinėje dailės galerijoje.
Žolėje styrančios surūdijusios mechanizmų nuolaužos, keisti, beveik neatpažįstami laiko tėkmės sumaitoti pramoniniai daiktai, priekaištingai primenantys apie civilizacijos progreso išvirkščiąją pusę, – tai A.J.Kuro tapybos motyvai.
„Ieškojau pastoviausių dalykų. Dangus, žemė man atrodė pastoviausi, turintys daugiausia jėgos. Tai ne ekologija. Man įdomūs daiktų likimai, jų nykimo, dūlėjimo išraiškingumas. Tapydamas nekeliu sau jokių tikslų – ekologinių, politinių, moralinių.
Nieko nenoriu auklėti. Kai miške pamatau išmestą geležies laužą, tepaluotus karbiuratorius, sulankstytus dviračio rėmus, mane apima dvejopas jausmas.
Pirma, galvoju, koks velnias čia visą šlamštą išvertė. Antra, mintis jau analizuoja situacijos dramatizmą, priešpriešą tarp amžinos gamtos ir nugyventų, suniokotų daiktų. Ima patikti nepakartojama tų daiktų plastika, linijų, dėmių, šešėlių šokis“, – pasakojo A.J.Kuras.
Naujai pagamintas daiktas jo nedomina. Tačiau tie daiktai, kurie gyvena tarp žmonių, įgauna prasmę, tampa simboliais. „Galima tapyboje vaizduoti vien tik daiktus ir jie kalbės apie žmones ne blogiau nei patys žmonės“, – įsitikinęs dailininkas.
Tai pirmoji tokio masto A.J.Kuro kūrybos panoramą ir chronologiją pristatanti paroda. Ji sudaryta iš Lietuvos muziejų fonduose, privačiose kolekcijose saugomų ir pačiam menininkui priklausančių kūrinių – tapybos ir grafikos darbų, asambliažų.
Juvelyrai siūlo originalius papuošalus kelionei į kosmosą
Vos iki balandžio 7 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks neseniai atidaryta tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos paroda kiek neįprasta tema – „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“. Joje juvelyrai apmąsto kosmoso ir garsaus XX a. rašytojo fantasto bei filosofo Stanislawo Lemo kūrybos sąsajas.
S.Lemo kūrybos atvirumas ir originalūs futurologinių vizijų kūrimo būdai lemia, kad jo knygos iki šiol tampa nesuvaržyto įkvėpimo šaltiniu. Šį kartą iš jo naujų idėjų pasisėmė juvelyrai.
Juvelyrikos dirbiniai lydėjo žmonių kultūras nuo pat pradžių – jie naudoti kaip amuletai, statuso simboliai. Globalizacijos laikais, kai žmonės dažnai keliauja, papuošalai gali patenkinti svarbų intymaus kontakto su meno kūriniu ir įvaizdžio kūrimo poreikį.
Panašu, kad juvelyrika taip pat gali nesunkiai iškeliauti su astronautais į kosmosą, tapdama jiems ypač svarbiu asmeniniu meno objektu.
Tarptautinėje šiuolaikinės juvelyrikos parodoje kosmosą tyrinėja ir savo kūrinius pristato 97 menininkai iš Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos, Australijos, Nyderlandų, Estijos, Ispanijos, Japonijos, Lietuvos.
Parengė Rūta MIKŠIONIENĖ
