Tapytojo B. Gražio ir skulptoriaus A. Ališankos ilgametę draugystę stiprina ne tik aistra menui, bet ir pedagoginė veikla – abu kūrėjai dėsto Lietuvos dailės akademijoje, yra profesoriai. Uostamiesčio galerijoje pristatomi jų kūriniai – trečioji tęstinio ciklo „(Po)miškis“ paroda. Atsižvelgę į galerijų erdves, autoriai savo ekspozicijas kaskart papildo naujais dar nematytais darbais.
Miškas – įkvėpimo šaltinis
Stačiakampiai B. Gražio paveikslai – tarsi langai į paslaptimi alsuojančias gamtos teritorijas, miškus, kuriuose žmogaus ir gamtos ryšiai gali būti artimi ir tuo pat metu dramatiški. Atžalynai atsiranda kertant sengires, tuomet bendrabūvį su miškais aptemdo šešėliai, sukyla prieštaringi jausmai.
Pastaruoju metu B. Gražys temų kūrybai semiasi klaidžiodamas Varėnos pušynais: „Išėjęs grybauti namo neretai grįžtu tuščia pintine – tiek daug ten akį veriančių vaizdų, kvapą gnaužiančių detalių, tik spėk žvalgytis. Miške viską užmirštu, natūralus gamtos grožis nustelbia pragmatinius tikslus“ .
Parodoje ryškėjančias miškų naikinimo ir jų atsigavimo temas B.Gražys sieja su žmogaus gyvenimu: „Dabar visi kažkur skuba, griauna viską, prie ko tik prisiliečia. Kalbama apie gamtos gyvybingumą, tačiau lengvabūdiškai peržengus ribas procesai gali tapti neprognozuojami“.
Akmens, metalo, medžio skulptūrų kūrėjas A. Ališanka, kurios rankose net nendrės įgauna meno pavidalą, Baroti galerijoje eksponuoja didžiulių paukščių lizdus primenančius šakų darinius. Tai žemės menas – tą pačią pomiškio idėją menininkas perfrazuoja skulptūrinių vizijų paradoksais.
Skleidžia vitališką energiją
„Miško pasaulis – gyvybė, atgaiva, paslaptis, šviesa ir naktis“, – teigia įvairių medžiagų plastiką savo kūryboje įvaldęs kamerinės ir monumentaliosios skulptūros meistras A. Ališanka.
Iš medžio šakų supintuose jo kūriniuose sutelpa ir žmonės. Didžiulį medinį varną menininkas įkurdino Juodkrantėje, ant apsauginio kopagūbrio. Iš tolo matoma skulptūra primena narvą, palikta ir anga, kad į vidų įsiropštę keliautojai ten galėtų pasislėpti nuo lietaus, ilsėtis, susilieti su gamta, atsiriboję nuo civilizacijos šurmulio ramiai medituoti Kuršių nerijos miškų ir jūros fone.
Tuščiavidurę žmogaus ūgio medžio šakų konstrukciją menininkas eksponuoja ir Klaipėdoje. Joje įsitaisę žiūrovai pasijunta tarsi miško tankmėje, vytelių sarkofagas – apsauga nuo visų negandų. Atraktyvias, netikėčiausių formų medžio šakų skulptūras A. Ališanka įsigudrino lieti ir iš metalo.
„Skirtingos raiškos, savitos estetikos, vitališkos energijos pliūpsnius skleidžianti B. Gražio tapyba ir A. Ališankos skulptūra kuo puikiausiai susikalba, žadina viltį, kad girios neišnyks – iškirstose biržėse sužėlę nauji medynai džiugins mūsų akį ir sielą“, – pažymėjo galerininkė Andželika Baroti.
(Po)miškio“ ciklo darbus menininkų duetas eksponavo Jurbarke, skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje. Jų kūrybą išvydo šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius'24 lankytojai.
