Vienoje didžiausių tarptautinėje muziejų sektoriaus konferencijoje „MuseumNext“, skirtoje sveikatos ir emocinės gerovės temoms, MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė buvo pakviesta pasidalinti MO patirtimi ugdant vaikų emocinį raštingumą.
Prevencinis meno poveikis – neištyrinėta teritorija
Nors meno teigiamas poveikis emocinei sveikatai pagrįstas moksliniais tyrimais, o susidomėjimas jo potencialu auga, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje stokojama praktinių pavyzdžių, kaip sėkmingai išnaudoti meno teikiamas galimybes.
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė pastebi, kad menas plačiau pasitelkiamas dirbant su pacientais, kenčiančiais demenciją ar Alzheimerio ligas, tačiau prevencinis meno potencialas vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio. Dėl šios priežasties MO muziejus savo edukacinę veiklą jau penkerius metus telkia būtent į šio potencialo išnaudojimą.
„Galime pasidžiaugti, kad ilgą laiką po kilimu buvusi pašluota emocinės sveikatos tema įgyja vis didesnę svarbą, o siaurą medicininį požiūrį į sveikatą kaip ligos nebuvimą keičia holistinis. Dabar jau suprantame, kad sveikata yra neatsiejama ir nuo geros psichologinės būklės. Socialiniai faktoriai itin reikšmingi kalbant apie žmogaus sveikatą – stresas turi įtaką gausybei lėtinių ligų, o daugybės būsenų – sudėtingų gyvenimo laikotarpių, vienišumo, savęs ar savo kūno priėmimo iššūkių – vaistai neišsprendžia. Būtent čia verta atsigręžti į meną kaip prevencinę priemonę“, – sako M. Ivanauskienė.
Dėmesys emocinei sveikatai – nuo mažų dienų
2018 m. duris atvėręs MO muziejus skleisti meno prevencinį potencialą ėmėsi nuo pirmųjų veiklos metų. Drauge su „Paramos vaikams centru“ ir jo įkūrėja, vaikų psichoterapeute Aušra Kuriene, sukurtos emocinio raštingumo lavinimo edukacijos skirtingo amžiaus vaikams, orientuotos į socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymą.
Naujove Lietuvoje tapusioms edukacijoms prigyti ir įsitvirtinti padėjo du svarbūs įvykiai: 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus ataskaitą apie teigiamą meno poveikį žmogaus sveikatai, o netrukus pasaulį sukrėtus COVID-19 pandemijai, ne tik išaugo psichologinės gerovės klausimo aktualumas, bet ir imtas aktyviau tyrinėti muziejų potencialas šioje srityje. Popandeminiu laikotarpiu MO muziejuje emocinį raštingumą ugdančių edukacijų poreikis išaugo daugiau kaip dvigubai.
Siekiant moksliškai įsitikinti šių edukacijų efektyvumu, 2022 m. MO muziejus kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje reziduojančias lietuvių neuromokslininkes, įkūrusias „Integruotųjų neuromokslų asociaciją“. Drauge su jomis atliktas tyrimas 11–14 metų amžiaus grupėje įrodė statistiškai reikšmingą edukacijų poveikį visiems jų dalyviams. „Mokiniai gebėjo lengviau įvardinti ir atpažinti emocijas, aptikti jas savo kūne. Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje yra ir vienas iš nedaugelio pasaulyje – tad mus skatina tęsti ir stiprinti tai, ką jau sukūrėme vaikams“, – pasakoja MO muziejaus vadovė.
Patirtis įkvėpė kolegas iš kitų šalių
MO muziejaus edukacijos, stiprinančios vaikų emocinį raštingumą, šiuo metu sulaukia keliolikos tūkstančių lankytojų per metus. Tyrimais ir nuosekliu darbu paremta edukacinė veikla, transformavusi kultūrinės edukacijos reikšmę Lietuvoje, neliko nepastebėta – savo patirtimi MO pakviestas dalintis su globalia „MuseumNext“ bendruomene.
„Susidomėjimas muziejų potencialu gerinant šiuolaikinės visuomenės emocinę sveikatą ir atsparumą nuolat auga, todėl neatsitiktinai viena didžiausių tarptautinių muziejų sektoriaus konferencijų buvo specialiai skirta sveikatos ir emocinės gerovės temoms.
Šioje konferencijoje lyderiaujančios institucijos pakviestos dalintis savo patirtimi. Džiaugiamės tokiame kontekste reprezentuodami Lietuvą ir tuo, kad mūsų veikla gali padrąsinti ir įkvėpti ne vien vietos, bet ir viso pasaulio kolegas, o Lietuvos vardas skambėjo tarp lyderių“, – džiaugiasi M. Ivanauskienė.
Įžengus į šeštus veiklos metus, emocinės sveikatos bei raštingumo puoselėjimas išlieka MO muziejaus prioritetu. Greta į emocinio raštingumo ir kitų esminių XX a. kompetencijų auginimą nukreiptų edukacijų, vaikai meno poveikį kviečiami patirti jiems skirtoje parodoje „Troleibuso ūsai“, o 2024 m. rudenį atidaroma didžioji paroda „Iš vidaus“ taps pirmąja tokio masto paroda Lietuvoje, jungiančia meną ir psichologiją.
