Vaizdai atrinkti iš Kraštotyros ir skaitmeninio skyriaus archyve saugomų kelių tūkstančių autoriaus nuotraukų ir negatyvų rinkinio.
Toks pats, bet vis kitoks vaizdas
Paroda įdomi tuo, kad joje eksponuojami vaizdai, kuriuos B.Aleknavičiaus beveik keturiasdešimt metų stebėjo pro tą patį savo buto Klaipėdoje, Vytauto gatvėje langą ir juos įamžino. Ištęstinio dokumentavimo metodu, kai fiksuojami ties patys, bet nuolat kintantys objektai, naudojosi ne vienas fotomenininkas, bet B.Aleknavičius vienas iš pirmųjų jį įtvirtino Lietuvos fotografijoje.
Klaipėdos fotometraštininku vadinamas B.Aleknavičius tas pačias vietas fiksuodavo besikeičiant paros ar metų laikams: žiemą, kai sniegas gatvėse užslopindavo miesto šurmulį, rudenį, kai liūtys užtvindydavo aikšteles, arba pavasarį, obelų ir alyvų žiedams išdabinus daugiabučių kiemus.
Įdomiausi kadrai šiai parodai atrinkti iš bibliotekoje saugomų B.Aleknavičiaus negatyvų rinkinio. Akivaizdu, kad Lietuvos telegramų agentūros ELTA fotokorespondentu pajūryje daug metų dirbusį žurnalistą ir kraštotyrininką domino ne tik ryškiausi to meto įvykiai, kintantis urbanistinis peizažas, kuomet senąją architektūrą išstūmė nauji pastatai, bet ir kasdienio gyvenimo apraiškos.
Gyvenimo proza – po langais
„Fotografo akiratyje beveik visada atsidurdavo ir žmogus – kažkur nueinantis, bet vėl sugrįžtantis, nuolatinėje kaitoje, kaip ir gatvė, miestas, visa jį supusio tuomečio gyvenimo tėkmė. Tai dar viena humanistinė B.Aleknavičiaus žvilgsnio į aplinką ypatybė“, – kalbėjo parodos „Pro langą“ kuratorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
Kiek pagerinto sovietinio daugiabučio aplinka B.Aleknavičiaus fotografijose – kupina enegijos, primenanti laikus, kai čia šurmuliavo kitoks gyvenimas – erdvėje po langais ir balkonais vykdavo vestuvės, krikštynos, laidotuvės. Miesto kiemai dar buvo pilni murzinų vaikų, prasimanančių keisčiausių žaidimų statybvietėse, balose ar tiesiog ant šaligatvio praeiviams po kojomis.
B.Aleknavičiaus darbuose D.Ruškienė įžvelgia ryškų dokumentikos pagrindą estetikos apvalkale – kintančius laiko, asmenybės, tradicijų atšvaitus: „Kad ir kokių temų jis imdavosi, niekada nevaizduodavo negatyvių tikrovės apraiškų, įtampos, konfliktiškų situacijų. Net ir fiksuodamas gyvenimą pro savo buto langus fotografas ieškodavo šviesesnių akimirkų ir jas atrasdavo“.
Praeities stygos tebeskamba
Vertindama parodą visos B.Aleknavičiaus kūrybos kontekste recenzentė pastebėjo, jog „sąžiningas kronikininkas neapeidavo ir niūresnių ar net skaudžių sovietinių daugiabučiuose buities momentų“. Tačiau bibliotekos galerijoje eksponuojamose nuotraukose regime optimizmą, išskirtinę šviesą – autoriaus tikėjimą žmogumi, nustelbiantį niūrius ar net slegiančius vaizdus.
Parodą apžiūrėję naujosios kartos kartos menininkai Artūras Šeštokas ir Gediminas Juška, kiti fotografijos meistrai stebėjosi B.Aleknavičiaus gebėjimais – jau prieš kelis dešimtmečius, fiksuodamas, atrodo, niekuo neįsimenančius vaizdinius, jis būties stygas įtempė taip, kad praeities gyvenimo lyrika su švelnios nostalgijos gaidomis ir šiandien jaudinančiai virpina žiūrovų širdis.
Per koronaviruso pandemiją kai kurie menininkai, patys save „įkalinę“ namuose, dirbtuvėse, kaimo sodybose, iš nevilties buvo tiesiog priversti atsigręžti į B.Aleknavičiaus atradimus.
„Pro savo namų langus aš irgi fotografuodavau aplinką, įvairius objektus kieme ir laukiau geresnių laikų“, – slogų izoliacijos laikotarpį prisiminė klaipėdietis G.Juška.
Klaipėdos ir Šakių garbės pilietis
Lekėčių gyvenvietėje (Šakių raj.) gimęs B.Aleknavičius mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje. Baigęs pedagogikos mokslus, mokytojavo Kačerginės vidurinėje mokykloje, paragintas archeologo Petro Tarasenkos, įkūrė ten kraštotyros muziejų. Trejus metus darbavosi Kauno rajono laikraštyje, po to buvo agentūrų TASS ir ELTA fotokorespondentu Klaipėdoje ir Žemaitijoje.
Įleidęs šaknis pajūryje B.Aleknavičius kartu su žurnalistu Venantu Butkumi Klaipėdoje įkūrė savaitraštį „Lietuvos žvejys“, kartu su Kelmės žurnalistu Algimantu Bitvinsku – Žemaitijos žurnalistų fotomėgėjų klubą. Susidomėjęs Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, Zanavykų krašto kultūros ir istorijos paveldu, užfiksavo daugybę statinių, paminklų, išleido apie 30 knygų ir fotoalbumų.
B.Aleknavičius buvo tarp Lietuvos fotomenininkų sąjungos kūrėjų, pelnė žurnalistinę tautos šauklio Vinco Kudirkos, literatūrinę rašytojos Ievos Simonaitytės premijas, apdovanotas Rytprūsiuose gimusios lietuviškosios periodikos pradininko, spaudos ir raštijos darbininko Johano Ferdinando Kelkio (1801–1877) medaliu. Surengė apie dvidešimt fotografijos parodų šalyje ir užsienyje. Jam suteiktas Šakių ir Klaipėdos miesto garbės piliečio, Klaipėdos kultūros magistro vardai.
Turtingą savo knygų, fotografijų, įvairių dokumentų, rankraščių, negatyvų, rinkinį, kuriame užfiksuoti reikšmingi praeities įvykiai, iškilių meno, kultūros, visuomenės veikėjų portretai, B.Aleknavičius prieš mirtį padovanojo Klaipėdos apskrities bibliotekai.
