Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, Spaudos fotografų klubo steigėjas ir vadovas, Tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ siela J.Staselis iniciavo ir kuravo daugybę įvairių kultūros renginių, fotografijos plenerų, tačiau savo kūrybos plačiau negarsino. „Kaukių balius – pirmasis toks mano bandymas“, – prisipažino parodos autorius.
Parodoje – gražuolės ir jų gerbėjai
Parodoje „Kaukių balius“ eksponuojamos grožio konkursų „Mis Lietuva“ fotografijos primena 1992–2000 metų laikotarpį. Dienraštis „Lietuvos rytas“, kuriame J.Staselis tada dirbo fotokorespondentu, parfumerijos ir kosmetika prekių tinklai („KristiAna“ „Kosmada“, „Fragrances International“ buvo pagrindiniai šio skambaus renginio organizatoriai bei rėmėjai.
„Kai pradėjau fotografuoti grožio konkursus, buvo kitokie laikai. Tuometės spaudos ir poligrafijos galimybės neleisdavo plačiau atskleisti viso renginių formato. Vėliau, vartydamas senus negatyvus, ir pats nustebau, išvydęs daugybę kadrų, kuriuose nufotografuotos ne tik ant podiumo iškopusios gražuolės, bet ir jų atrankos procesų, treniruočių vaizdai“, – kalbėjo J.Staselis.
Po konkursų J.Staselis irgi spragsėdavo fotoaparatu – kviestiniai svečiai, neformalioje aplinkoje bendraudami su gražuolėmis, troško su jomis įsiamžinti, damoms bene didžiausia laimė buvo pasimatuoti konkurso „Mis Lietuva“ nugalėtojos karūną. Eksponuojamų fotografijų galerijoje mirga to meto elitas – garsiausių kultūros, verslo atstovų, sporto žvaigždžių, šoumenų veidai.
Kai kurie fotomenininko užfiksuoti konkursų, ypač uždarų vakarėlių, vaizdai dabar, ko gero, sukeltų negatyvią moterų teisių gynėjų reakciją, feministės pasipiktintų. Tai jausdamas parodos autorius vengia dokumentikos – neįvardija fotografijose pavaizduotų asmenų, vietovių ir datų.
Tuštybių mugė ar kilnus renginys?
J.Staselis neslėpė, jog kai kurių žmonių, kuriuos fotografuodavo gražio konkursų šurmulyje, prieš parodą pasiteiravęs, ar jie sutinka, kad jų atvaizdai po daugelio metų būtų viešinami: „Man pačiam svarbiau – ne konkrečios asmenybės, jų biografijos, o nuotraukose atgijanti to laikotarpio dvasia“.
Ne tuštybių mugė, o prasminga, patraukli, moters grožį ir sielą aukštinanti šventė. Bendravimas, intelektas, kultūringumas, stilius, o tik po to – išvaizda, apranga. Tokias dalyvių savybes nuolat deklaruodavo nacionalinių konkursų „Mis Lietuva“ rengėjai, siekę, kad nugalėtojų laurus pelniusios lietuvaitės garbingai atstovautų savo šalį europiniuose ir pasaulio konkursuose.
Filosofas ir poetas Liutauras Degėsys galbūt kiek sutirštino spalvas eseisto plunksna piešdamas „Kaukių baliaus“ dalyvių ir jų globėjų charaktristikas: „Nekaltos. Ir plėšrios, norinčios išgarsėti, ištekėti. Ieškančios sėkmės ir vyrų merginos, besimatuojančios smunkančias grožio karalienių kaukes. Šalia jų veikėjai, susigraudinę nuo damų apžavų, bandantys apsimesti tikrojo grožio mecenatais, bešališkais vertintojais. Vilkai besislepiantys už groteskiškų, netikrų avinėlių kaukių“.
Šios parodos kuratorius L.Degėsys kontraversiškai vertina ir J.Staselio bei žiūrovų santykį su masiškai tiražuojamo grožio industrija: „Fotografai paparacių kaukėmis, fototechnikos dėka trumpam įgiję mistinių galių – išryškinti padidinti, pagražinti, pagerinti, gal jie net ir padeda grožio konkurso dalyvėms sublizgėti. Čia pat ir žiūrovai, varvinantys seilę, tenkinantys savo erotines fantazijas, pretenduojantys į grožio konkursų liudininkų, beveik dalyvių vaidmenis“.
Fotomenininkas – iliuzijų kūrėjas
Tuo metu dar nebuvo socialinių tinklų, instagramo, tik laikraščių reportažai, televizijos transliacijos pasiekdavo visuomenę. Gal todėl L.Degėsys ir konkurso fotografus vaizduoja kaip to paties kuriamo iliuzijų spektaklio magus: šiek tiek apsimetėlius, tarpininkus tarp grožio ir kasdienybės pasaulio. Jeigu TV operatorių darbas būdavo kiek mažiau pastebimas, tai fotografų blykstės išduoda akimirkos fiksavimo momentą – jie visada būdavo čia ir dabar, repeticijų ar pasirengimo metu.
„Kartais fotografas dėvėjo patarėjo, kartais – vos ne būsimo princo ant žirgo, net chuligano kaukę, nes siekiant vizualumo, konkursų dalyvėms reikėdavo perduoti ne itin malonias choreografų ar režisierių pastabas. J.Staseliui jo vaidmuo leisdavo būti abiejose pusėse, vis labiau suprantant apibusio „žaidimo“ vingrybės. Jis yra šios parodos subjektas, fiksuotojas su mediumo kauke – tarpininkas tarp tikrojo ir iliuzinio pasaulio“, – teigia parodos „Kaukių balius“ kuratorius.
Tačiau ir L.Degėsys, regis, pripažįsta, kad ši paroda – savitas epochos atspindys: „Nepriklausomybė jau iškovota, bet demokratiją dar teks susikurti, ji neatsiranda burtų lazdelės mostelėjimu. Jos dar ne tiek daug, o taip norisi stebuklo. Nors trumpam apsimetus įgyti iškirtinių savybių kuriamo bendro spektaklio, vaidinimo, karnavalo šurmulyje, įveikti rutiną, nuobodulį, porevoliucinės depresijos apatiją, nusivylimą, užsimiršti klounadoje, burtininkų ir magų pranašystėse, kaip nors išsiskirti rodant pinigų, kūnų, jėgos pranašumą monotoniškos kasdienybės pasaulyje“.
Autorius brandina naujas idėjas
Nesureikšminęs peršamų socialinių kaukių J.Staselis prisipažino patyręs įvairių emocijų – braukė grožio karalienių džiaugsmo ašaras, guodė nelaimingas, kurių lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Vos sulaukusios pilnametystės merginos jam primindavo ne „pliuškes, pragmatiškas heteras“, o naivuoles, svajojusias apie modelių karjerą, galimybes pamatyti pasaulį. Kai kurioms pasisekė.
„Ši ekspozicija reportažinės fotografijos priemonėmis iliustruoja, kad ne tik į grožio konkursus galima žvelgti per, nuolat kintančių iliuzinių vaidmenų kaleidoskopą. Ironiškai, net su tam tikro liūdesio gaidomis autorius stebi praeitį iš kelių dešimtmečių atstumo – pats stebisi ir stebina mus“, – pažymėjo dar viena parodos uostamiestyje kuratorė, menotyrininkė Birutė Skaisgirienė.
Metų pradžioje Vilniaus rotušėje pristatyta J.Staselio fotografijos paroda „Kaukių balius“ jau apkeliavo visą Lietuvą – rodyta dešimtyje šalies miestų. Kol kas pajudinta tik nedidelė dalis fotomenininko archyve sukauptų grožio konkursų „Mis Lietuva“ fiksacijų.
„Žvelgiant į lietuvaičių gražuolių konkursus įvairiais rakursais kaip į įsimintiną socialinį reiškinį, nuotraukų užtektų dar kelioms teminėms parodoms“, – naujus sumanymus brandina J.Staselis.
