Šių 12 paveikslų kūrimo procesui 10–15 proc. buvo naudojamas dirbtinis intelektas, o 85–90 proc. atliko grafikos reprodukcijų specialistai, sujungę dvi skirtingas 3D programas. Rezultatas – nuo dviejų iki penkių planų 3D efekto paveikslai, leidžiantys pasinerti ir patirti M. K. Čiurlionio pasaulius.
Projekte pristatomi M. K. Čiurlionio paveikslai, atkurti 3D technologijomis: „Ramybė“ (1904 / 1905), „Žinia“ (1904 / 1905), VI paveikslas iš „Pasaulio sutvėrimo“ ciklo (1905 / 1906), „Bičiulystė“ (1906 / 1907), II paveikslas iš triptiko „Pasaka“ (1907), „Sonatos Nr. 5 (Jūros sonatos)“ Finale (1908), „Sonatos Nr. 6 (Žvaigždžių sonatos)“ Allegro (1908), „Pasaka (Pilies pasaka)“ (1909), „Angelas (Angelo preliudas)“ (1909), „Angelėliai (Rojus)“ (1909), „Rex“ (1909).
Stebėdami M. K. Čiurlionio paveikslus ne vienas susimąsto, koks šis kūrėjas būtų šiais laikais – ar klasikinio meno tradicijų gynėjas, ar kaip tik nertų į visas technologijų suteikiamas galimybes?
Žinant, kad Čiurlionis domėjosi visomis XIX–XX a. sandūros naujienomis – tiek mokslo, tiek meno: fotografija, naujausiomis meno (muzikos ir dailės kryptimis), kosmoso ir planetų formavimosi teorijomis, Egipto tyrinėjimais, psichologija, tikrai buvo susidūręs su kinu ir lėktuvais, galime daryti išvadą, kad net jei jis ir nesinaudotų naujovėmis, tikrai atidžiai jas sektų.
Kviečiame į dialogą tarp originalių M. K. Čiurlionio paveikslų ir reprodukcijų, tradicinės tapybos ir moderniomis technologijomis atkurtų paveikslų. Galbūt pastebėsite detalę, kurios iki šiol dar nebuvote pamatę? Pakeliui į M. K. Čiurlionio galeriją eksponuojamos reprodukcijos kviečia užsukti į M. K. Čiurlionio kūrinių ekspoziciją, dar kartą pažvelgti į originalius paveikslus ir apmąstyti technologijų poveikį menui.
Parodą rengė: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Parodą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Parodos rėmėjas - Tarptautinės organizacijos „Lions“ Kauno M. K. Čiurlionio klubas.
