Tą patį vakarą galerijoje atsidarys ir paroda „XII Lietuvos medalių trienalė“ (projekto kuratorė Lina Kalinauskaitė). Klaipėdos galerijoje šios parodos veiks iki gruodžio 30 d.
VDA Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos programos pristatymo paroda
Kokia yra šiuolaikinė juvelyrika Lietuvoje? Dažnas į šį klausimą negalėtų atsakyti arba bandytų aiškintis per subjektyvią poziciją šiandienos vartotojiškos patirties kontekste. Kad ir kokia kryptimi plėtotųsi mintys, vienais ar kitais aspektais būtų apie tai, ką šioje parodoje pristatys jaunieji menininkai, išvys žiūrovas ir kas atsidurs tarp jų – diskusijų centre.
Vienintelės universitetinės Metalo meno ir juvelyrikos studijos Lietuvoje yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Ši studijų programa rengia juvelyrikos, metalo menininkus, dizainerius, kalvius. Studijos vykdomos nuosekliai: pirmuose kursuose supažindinama su specializacijomis, suteikiami teorijos, kompozicijos, vizualiosios raiškos medijų, metalo technologijų pagrindai, išugdomi pagrindiniai projektavimo, darbo įgūdžiai. Vėliau užduotys sudėtingėja, nuo pavienių funkcionalių ir konceptualių objektų sukūrimo pereinama prie gebėjimo tyrinėti užduoties problematiką, kurti kūrinius, autorines kolekcijas, meninius objektus, instaliacijas. Visame studijų procese gerbiamas individualus kiekvienos asmenybės kūrybos potencialas. Be to, studijų programa vykdo nacionalines ir tarptautines kūrybines dirbtuves, rengia parodas Lietuvoje ir svetur. Studentai, absolventai ir dėstytojai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, yra pelnę apdovanojimų ir pripažinimą.
Pagal Lietuvos demografinės statistikos duomenis, kasmet į kūrybinį ar individualaus verslo pasaulį išleidžiama nauja karta nėra maža, tačiau įsitvirtinti pavyksta beveik visiems. O tai, kad juvelyrika paprastai yra mažo mastelio sąlygoja jos paslankią poziciją ir vizualaus meno sklaidos lauke. Visame pasaulyje juvelyrika yra lygiavertė kitų kūrybinių medijų kontekste, tačiau Lietuvoje tikrai ne visuomet.
Parodoje pristatomi studijų procese vykusių tyrimų (meninių, technologinių, socialinių, tarpdisciplininių) kūrybiniai rezultatai. Rezultatas – tai lyg baltas popieriaus lapas, kuriame nieko rašyti nebereikia, reikia tik įžiūrėti ir gebėti perskaityti. Atkreipiamas dėmesys į beveik neribotas kūrybos galimybes. Juvelyrika pristatoma kaip meno objektas, taip pat išryškinama ir praktinė-taikomoji jos paskirtis. Šiuolaikinė juvelyrika ne tik puošia, ji pajėgi suteikti žmogaus kūnui vienokių ar kitokių prasmių, plėsti asmeninių suvokimų ir interpretacijų lauką. Jei ant baltu sniegu pakloto paviršiaus norisi palikti pėdsaką, tai tas akcentas ir yra juvelyrika. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad juvelyrika šiuolaikinio meno kontekstuose vis dar nepelnytai atsiduria podukros vaidmenyje ir jai nesuteikiama pakankamai reikšmės. Džiugina, kad situacija po truputį keičiasi. Paroda kvies praplėsti matymo ir suvokimo apie šią meno sritį teritoriją, išbandyti ir pasimatuoti jaunųjų menininkų autorinius sprendimus, galiausiai – išdrįsti juvelyriką suvokti kitaip.
Parodos kuratorė – programos vadovė Neringa Poškutė-Jukumienė.
Organizatorius – LDS Klaipėdos skyrius.
Parodos partneris – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas.
XII Lietuvos medalių trienalė
Tęstinis projektas, anksčiau vadintas „Respublikine medalių trienale“, atsinaujina. Jam pradedamas taikyti ir tematiškumas. Atsižvelgiant į aktualijas, 2023 metų svarbiausias šventinis akcentas yra Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejus. Menininkai specialiai šiai progai sukūrė medalius – taip, prisidedant prie neeilinės šventės, įamžino šią sukaktį metalo meno kūrinyje. Parodos atidarymo metu laureatams bus įteikti apdovanojimai.
Medalio menas – nevienadienė, ilgaamžė, šimtametes tradicijas turinti meno rūšis, kurios išskirtinė ypatybė yra gaivinti istorinę atmintį, įamžinti reikšmingus valstybei, tautai, pilietiškumui įvykius, aktualizuoti tai, kas yra prasminga kultūrai bei visuomenei.
Medalio meno ištakos Lietuvoje siekia XVI a., o jo suklestėjimas vyko XX a. 8 dešimtmetyje, būtent pradėjus rengti Respublikinę (1984 metais) ir kiek vėliau (1986 metais) Baltijos medalių trienales. Kasmetinė medalių kūrimo kalvė yra Telšių stovyklos.
Šiuolaikybėje medalio meno ribos yra išplitusios, jos kartais įgauna ir mažosios plastikos formas, ar atitolsta nuo pirminės medalio paskirties, t. y. įamžinimo. Menininkai nuolat improvizuoja, ieško naujų išraiškos priemonių ir medžiagų savo idėjoms išpildyti. Šalia medalio atsirado medalio objekto sąvoka, dėl to dailininkų sukurti darbai tinka tiek istorinių muziejų, tiek šiuolaikinio meno kolekcijoms. Įvairios formos, naujos medžiagos ir beribis istorinių bei šiuolaikinių temų horizontas medalio meną praturtina, skatina jo atsinaujinimą. Tad tęstinis projektas aktualus ne tik tuo, kad palaiko itin retos, nišinės medalininkystės srities tradiciją, bet ir skatina jos raidą. Kas trejus metus rengiamas projektas turi laiko subręsti, reprezentuoti naujausias pastarųjų trejų metų medalio meno tendencijas, pristatyti ne tik pripažintus, bet ir jaunus kūrėjus.
Parodoje pristatomi 22 menininkų darbai: Petras Baronas, Lina Kalinauskaitė, Benas Narbutas, Skaistė Žilienė, Liutauras Griežė, Asta Vasiliauskaitė, Antanas Olbutas, Antanas Šėmis, Danius Drulys, Petras Gintalas, Petras Repšys, Gvidas Latakas, Gediminas Žuklys, Remigija Vaitkutė, Neringa Kalvaitytė, Ugnė Burvytė, Romualdas Inčirauskas, Daumantas Kučas, Aušra Jasiukevičiūtė, Jurgis Paulauskas, Dominyka Gulbinaitė, Airidas Skublickas.
Projekto kuratorė – Lina Kalinauskaitė.
Organizatorius: Meno erdvė „Medūza“, Lietuvos dailininkų sąjunga, LDS Klaipėdos galerija.
Partneriai ir rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Nacionalinis muziejus, UAB „Lietuvos monetų kalykla“, UAB „Alpera“, UAB „Metalo forma“, UAB „Florinus“, UAB „Monetų namai“, VDA Telšių fakultetas, Žemaičių muziejus „Alka“, Leidykla „Artseria“.
Klaipėdos galerijos darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val.
Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.
