Atvykėliai iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų ir kitų šalių įvairiais laikotarpiais prisidėjo prie Lietuvos vizualinės kultūros formavimosi. Jų istorijas pasakoja paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“.
„Vilniaus 700-oji sukaktis atveria būtinybę mąstyti ir kalbėtis apie Vilnių kaip įkvėpimo erdvę, kurioje ir kūrė Lietuvos ir kitų Europos šalių architektai, dailininkai, amatininkai, akademikai. Džiaugiuosi, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia ne tiktai pamatyti Vilniaus įkvėptą kūrybinį palikimą, bet ir apie jį diskutuoti tarptautinėje konferencijoje“, – sakė LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Esu tikra, kad ne vienam lankytojui ši paroda taps tikra staigmena, nes ją rengdama ne kartą stebėjosi ir kuratorių komanda. Daugybė įvairiausių objektų – nuo nago dydžio monetų iki kelis šimtus kilogramų sveriančio varpo – slepia neįtikėtinas juos kūrusiųjų istorijas, priverčiančias net į gerai pažįstamus artefaktus pažvelgti naujai“, – paroda džiaugėsi LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė, kuri yra ir jos kuratorių komandos narė.
Pasak direktorės, šios istorijos šiandien neskambėtų, jei Vilnius nuo seno nebūtų svetingas laisviems talentingiems žmonėms.
Vilnius visuomet traukė užsienio pirklius, amatininkus ir menininkus.
Valdovo dvaro auksakaliai ir Vilniaus monetų kalyklos meistrai, didikų rūmuose ir jų funduotose bažnyčiose dirbę tapytojai, architektai bei skulptoriai, į draugijas susibūrę kūrėjai ir Vilniaus universiteto profesoriai kartu su vietiniais vilniečiais kūrė Lietuvos sostinę.
Su jų vardais ir nuopelnais miesto kultūrai parodoje supažindins daugiau nei 130 XVI–XIX a. pirmosios pusės eksponatų.
„Dažnai girdime, kad Vilnius nuo seniausių laikų iki šių dienų yra tolerantiškas ir daugiatautis, tačiau kur kas rečiau stabtelime ir susimąstome, kas buvo tie žmonės, kokios jų istorijos, ką jie paliko miestui. Ši paroda – puiki galimybė susitikti su kartais vis dar „svetimais“ mūsų kultūros istorijoje laikomais užsienio kraštų kūrėjais ir pasvarstyti, gal metas pradėti juos laikyti savais“, – svarstė parodos kuratorės Joana Vitkutė ir Gabija Kasparavičiūtė-Kaminskienė.
Dar XV a. pabaigoje iš Lenkijos bei Vokietijos į miestą atvykusi talentingų auksakalių grupė įkūrė pirmąjį mieste Vilniaus auksakalių cechą. Ne vienas patyręs meistras į sostinę atvyko ir asmeniškai pakviestas Lietuvos didžiojo kunigaikščio.
Paskutinių Jogailaičių laikais Vilniuje dažnai skambėjo itališki vardai, tokie kaip Giovanni Maria Padovano, Pietro Platina, Rocco Marconi ir kiti.
Valdovo aplinkos madas ir jas kūrusius meistrus perimdavo ir diduomenė. Ilgainiui didikai patys pradėjo kviestis užsieniečius ir patikėti jiems savo norus. Pavyzdžiui, Pacai ar Sapiegos taip suformavo savitą, naują ir originalų meninį skonį, atsiskleidusį XVII a. barokiniuose miesto ir užmiesčio rūmuose, bažnyčiose bei vienuolynų kompleksuose.
XVIII a. pradžioje į daugiatautį Vilnių įsiliejo Silezijos, Varmės, Bavarijos, Karaliaučiaus krašto meistrai.
Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, o Lietuvą okupavus Rusijos imperijai šalis vėl išgyveno sunkų egzistencinį laikotarpį. Jo šviesuliu tapo Vilniaus universitetas, stipriai veikęs miesto kultūrinę aplinką.
Atsakingų ir toliaregiškų universitetą kūrusių žmonių dėka kuriam laikui atitolinta krašto rusifikacija, puoselėta europietiška mokslinė kultūra. („Sostinė)
Paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“ Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki balandžio 21 d.
