„Pakui Hardware“ vizijoje – uždegimo kamuojami planetos ir žmonijos kūnai

Joje atveriamas technoorganizmas, sudarytas iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų, architektų Petro Išoros-Lozuraičio ir Onos Lozuraitytės-Išorės sukurto postgamtinio kraštovaizdžio, šviesos ir kitų estetinių elementų. Po ilgos pertraukos Lietuvoje atidaromą „Pakui Hardware“ parodą kuruoja Valentinas Klimašauskas. 

„Visame pasaulyje garsaus šiuolaikinių menininkų dueto „Pakui Hardware“ vizionieriškas žvilgsnis provokuojančiai sminga į opias žmonijos problemas – pandeminiuose, socialiniuose, ekonominiuose ir kariniuose uždegimuose besikankinančius mūsų ir planetos kūnus. Uždegimas – įprasta sveiko kūno reakcija į nesveiką aplinką, sako menininkai. 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, prisidėdamas prie aktualios provokacijos, su pasididžiavimu pristato šią instaliaciją ir kviečia diskusijai apie žmogaus, gamtos ir socialinio pasaulio santykį, jo transformacijas“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas – būsimojo Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisaras. 

„Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“ atveria erdvę diskusijai apie žmoniją ir pasaulį krečiančias karštines, apie „liepsnojančius“ planetos bei mūsų kūnus. Menininkus įkvėpė Maryos Rupos ir Rajaus Patelio knyga Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija. 

Joje vartojama uždegimo sąvoka metaforiškai apibūdinama žmonijai ir planetai daroma sisteminė skriauda. Uždegimas, anot knygos autorių, yra kūno reakcija į toksiškas sąlygas, tad pirmiausia reikėtų „gydyti“ ne pavienius nesveikuojančius organus, o pačias sistemas – ekonomines ar socialines, – dėl kurių iš kartos į kartą perduodami lėtiniai negalavimai. 

„Šioje parodoje tęsiame jau kelerius metus savo kūryboje tyrinėjamą medicinos, kūno ir platesnių socialinių bei ekonominių sistemų persipynimus. Uždegimo sąvoka atvėrė erdvę svarstyti apie kūno kaip archyvo bei kūnų atminties temas. Parodoje pristatomų skulptūrų kūnai gimė karštyje tiesiogine šio žodžio prasme – aliuminio liejiniais bei stiklo detalėmis kūrėme erdvinius žmogaus nervinių sistemų žemėlapius. 

Tačiau šie erdviniai piešiniai nuolat vaizduoja tik bendros nervinės sistemos detales, taip nurodant į Vakarų kosmologijai būdingą kūnų bei gamtos fragmentavimą“, – apie atidaromą parodą pasakoja N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

Architektų duetas Ona Lozuraitytė-Išorė ir Petras Išora-Lozuraitis, bendradarbiaudami su menininkais, sukūrė „Uždegimo“ architektūrą ir plastikinės žemės kraštovaizdį. Plastikas čia įgyja du vaidmenis – virsta nesiskaidančia ilgaamže fosilija ir įvairiausias planetos ekosistemas užteršusiu užkratu. Pasak kūrėjų, kraštovaizdis įsiterpia ir pasklinda Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus aplinkoje mikro– ir makromasteliuose. 

„Nuo plastiko dalelės iki visaapimančio infekuoto peizažo kūno, per pastatą, kaip žmogaus sluoksnių fosiliją, ir per technomašiną, kaip mechaniško pjūvio-intervencijos instrumentą-protezą, – vardija P. Išora-Lozuraitis ir O. Lozuraitytė-Išorė, – daugiasluoksniai kūriniai su daugiaplane peizažo aplinka erdvėje persipina uždegimų židiniais, kurie žiūrovą kviečia įsitraukti į visuminio patyrimo kinetišką meninės instaliacijos terpę.“

Parodą jos kuratorius V. Klimašauskas apibūdina kaip estetiškai ir temiškai veikiantį daugialypį persipynusių estetinių patirčių, pasakojimų ir funkcinių elementų peizažą. 

„Pirma, tai intriguojanti nematyta didelio mastelio kinetinė instaliacija, kurta galvojant apie šią išskirtinę pseudorenesansinę muziejaus erdvę. Antra, ši paroda yra autentiško ilgaamžio ir produktyvaus  menininkų ir architektų bendradarbiavimo pavyzdys – mes išvysime, kaip žmogaus uždegimo apimtus organus primenantys objektai, architektūra, postgamtinis landšaftas, šviesa ir kitos technologijos susijungia į vientisą hibridinį technoorganizmą. Trečia, tai estetinis ir poetinis bandymas kalbėti apie trapius ar skaudžius dalykus daugialypių krizių fone. Ir – nors dar tikrai galima vardyti be galo – tai ir svarbus žingsnis rengiant būsimos Venecijos meno bienalės ekspoziciją“, – sako V. Klimašauskas.

2024 m. „Pakui Hardware“ kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovaus Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Paroda „Uždegimas“ yra įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną.

„Meninė visata, kurią lankytojai patirs Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, vos po pusmečio, papildyta Teresės Marijos Rožanskaitės kūriniais, atsivers prestižiškiausiame meno renginyje – Venecijos meno bienalėje. Tad Vilnius šįkart kiek pirmauja prieš Veneciją“, – sako dr. A. Gelūnas.

Nacionalinį paviljoną Venecijos bienalėje prodiusuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kuruoja V. Klimašauskas ir Joao Laia.