Nukeltas P.Cvirkos paminklas dvejus metus buvo saugomas gatves prižiūrinčios įmonės „Grinda“ teritorijoje, o skveras, kur jis stovėjo, iki šiol nesutvarkytas.
Nors buvusio postamento papėdėje įrengtas žydiško maisto kioskas, pastatyti keli suolai, lankytojų nedaug.
Savivaldybė aiškina, kad skverą pertvarkys, kai atsiras bendra vizija. Per porą metų buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, bet pasigirdo kalbų, kad toje erdvėje gali iškilti daugiabutis, nors valdžia tikina, jog skveras liks vilniečių poilsio vieta.
Minės R.Šimašiaus pavardę
Savivaldybė, dvejus metus paminklą saugojusi „Grindos“ kieme, teigė, kad tiek daug laiko prireikė formalumams sutvarkyti.
Lietuvių dailės klasiko Juozo Mikėno sukurtas P.Cvirkos paminklas nukeltas 2021 metų lapkričio 19-ąją. Toje vietoje jis stovėjo 62 metus, nuo 1959-ųjų.
Tais pačiais metais architekto Vladislovo Mikučianio buvo suprojektuotas ir skveras. Teritorija 2020-aisiais buvo įtraukta į saugomų vertybių sąrašą.
P.Cvirkos paminklas kėlė diskusijas nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o jo nukėlimas siejamas su meru Remigijumi Šimašiumi. Prieš tai Paveldosaugos ekspertų komisija paminklą išbraukė iš Kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba.
Reikėjo anksčiau nuversti
Tuometis vicemeras Valdas Benkunskas aiškino, kad paminklas iškilo sovietmečiu, buvo pastatytas ne rašytojui, o sovietinės propagandos tikslais.
„Gaila, kad po 1990 metų, kai visoje Lietuvoje griuvo leninai, ši erdvė nebuvo išvaduota“, – prieš nukeliant paminklą apgailestavo V.Benkunskas.
Anot jo, po aiškaus miesto atstovų sprendimo, paremto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada, sostinė žengia į kitą amžių, tad turi tokių sovietinių reliktų atsisakyti.
V.Benkunsko žodžiais, miesto centre, viešojoje erdvėje, stovintis paminklas yra ne tas pat kaip koks nors daugiabutis Fabijoniškėse.
Savaitę prieš nukeliant paminklą menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė įgyvendino meno projektą „Nepamiršime nebeprisiminti“ ir samanomis padengė P.Cvirkos paminklą.
Savivaldybei tai nepatiko ir buvo liepta kuo greičiau instaliaciją išardyti.
Atsiras sutvarkymo planas
Nukėlus paminklą skvere, anot savivaldybės, pasitelkti laikini sprendimai, kurie leidžia patogiai leisti laiką dažnai čia besilankantiems žmonėms.
Tačiau jų čia beveik nėra, nes daugelis suolų sutrūniję, takai apžėlę žole, nesutvarkyti seni laiptai. Vienintelis biotualetas pastatytas už skvero ribų ant šaligatvio.
Savivaldybės nuomone, kol kas jaukumą kuria paprastai įgyvendinami sprendiniai, o detalesnis teritorijos sutvarkymo planas atsiras ruošiant bendrą viso skvero pertvarkymo viziją, tačiau erdvė ir toliau esą bus skirta vilniečių atokvėpiui.
Kiek metų dar saugos – nežinia
Skirtingai nei P.Cvirkos paminklą, Žaliojo tilto skulptūras savivaldybė perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tačiau jos jau aštuonerius metus dūlėja „Grindos“ kieme.
Nacionalinis muziejus skulptūras ketina eksponuoti padalinyje T.Kosciuškos gatvėje – buvusioje areštinėje.
„Manome, kad šios skulptūros reikšmingai papildytų muziejaus fondus. Esame perėmę buvusį areštinės pastatą ir ateityje svarstome rengti parodas apie sovietinį laikotarpį, kur šios skulptūros tikrai pasitarnautų kaip eksponatai“, – tvirtino muziejaus atstovai.
Jie savivaldybės paprašė skulptūras pasaugoti, kol gaus finansavimą jas restauruoti. Mat muziejus lėšų restauravimui ir tokio tipo kūrinius galinčių restauruoti specialistų darbui apmokėti neturi.
Skulptūrų grupėms „Pramonė ir statyba“, „Žemės ūkis“, „Taikos sargyboje“, „Mokslo jaunimas“ nėra taikoma teisinė apsauga – tai patvirtino pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 metų akto sprendimas.
2015-ųjų vasarą skulptūros buvo nukeltos, kaip skelbta, dėl avarinės būklės, kėlusios pavojų praeiviams ir tiltu važiuojančioms mašinoms.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktas skulptūrų ant Žaliojo tilto būklės įvertinimas parodė, kad atskiros skulptūrų dalys yra nestabilios, jų būklė kritinė. Sutikimą nukelti keturias skulptūrų grupes, kurioms jau per 60 metų, savivaldybei suteikė Kultūros paveldo departamentas.
Kiekviena skulptūrų grupė sveria nuo 3 iki 5 tonų.
