Išskirtinį interjerą verta pradėti kurti ir nuo vieno kolekcinio dizaino kūrinio

2023 m. rugsėjo 9 d. 11:23
Interviu
„Per dizaino parodų atidarymus publika mažiau susikausčiusi. Matyt, keisti, bet aiškią funkciją turintys daiktai suprantamesni“, – ištarė populiarios sostinės meno galerijos „Vartai“ vadovė Laura Rutkutė.
Daugiau nuotraukų (29)
„Vartų“ galerija – viena iš kelių dešimčių meno erdvių, kurios šią savaitę dalyvauja tradiciniame naujojo vizualinio meno sezono atidarymo festivalyje Vilniaus galerijų savaitgalis.
Galerija tradicinę Vilniaus galerijų savaitgalio, vykstančio iki sekmadienio vakaro, programą praplėtė kolekciniu dizainu, o naująjį rudens sezoną pradėjo intriguojančia paroda „Waiting Waiting Waiting“ (liet. „Laukiu, laukiu, laukiu“). Joje – ką tik Vilniaus dailės akademiją baigusių dizainerių kūriniai.
Jaunųjų kūrėjų kolektyvas pristato per pastaruosius kelerius metus sukurtų dizaino objektų ekspoziciją.
Joje laukimas suvokiamas kaip nevaržomos vaizduotės galimybė, leidžianti laisvai klajoti po neaprėpiamus minčių kraštovaizdžius. Nors šiandien laukimas dažniausiai laikomas tiesiog laiko švaistymu, o pats laikas vertinamas kaip objektyvus, tiksliai išmatuojamas ir net pinigais įvertinamas resursas (clock time), kurį galima įgyti, parduoti, iššvaistyti arba prarasti.
Vis greitėjantis gyvenimo tempas pasiglemžia laukimo stebuklą, vedantį į gilesnį ir subtilesnį savęs pažinimą. Skubėjimas verčia pamiršti kur kas svarbesnę ir prasmingesnę gyvenimo dalį – patirtą ir išgyventą laiką.
Naujoje parodoje kūrėjai siekia materializuoti šį reiškinį, todėl ir parodos architektūra buvo konstruojama atsižvelgus į laukiamojo kambario atmosferą bei laike neapibrėžiamą kūrybos procesą. Kūriniai čia – tarsi savirefleksijos įrankiai tuo metu, kai laukiama sėkmės ar tiesiog naujos idėjos.
Apie tai pasikalbėjome su L.Rutkute.
– Kaip kilo sumanymas Vilniaus galerijų savaitgalyje pristatyti visiškai jaunus dizainerius, kurie iš tiesų dažniausiai lieka meno laukiamajame, tarsi neverti įžengti į šiuolaikinio meno lauką?
– Dizainerė Marija Puipaitė, kuriai atstovauja mūsų galerija, šį pavasarį pakvietė pasižiūrėti Vilniaus dailės akademijos dizaino specialybės bakalaurų baigiamųjų darbų.
Mus sužavėjo šio kurso projektai, tad iš karto pradėjome svarstyti, kaip tokius talentingus kūrėjus pristatyti ir platesnei publikai.
Jau keleri metai galerijoje veikia „Showroom“ erdvė, kurią mes vadiname nuolatine, nuolat besikeičiančia dizaino ir meno ekspozicijų erdve. Nutarėme rudenį erdvę skirti jauniesiems dizaineriams ir taip pradėti naująjį sezoną.
Nemažai dizainerių šiai parodai sukūrė visai naujus darbus, todėl tai nebus tiesiog dar viena baigiamųjų darbų paroda.
– Pirmieji juos galės įsigyti Vilniaus galerijų savaitgalio lankytojai?
– Taip. Galės net užsisakyti jiems reikalingą kūrinį, pavyzdžiui, išskirtinę kėdę ar šviestuvą, jei patiks vieno ar kito dizainerio braižas.
Juk parodoje yra ir vadinamųjų prototipų, kurie atskleidžia jų kūrėjų sumanymus ir galimybes.
– „Vartų“ galerija turbūt pirmoji šalies meno galerija, kuri šalia šiuolaikinio meno kūrinių rodo ir įdomiausius kolekcinio dizaino pavyzdžius. Žinant lietuvių pomėgį nubrėžti kuo ryškesnę ribą tarp kūrybos ir amato, galima įtarti, kad tai padaryti buvo nelengva. Gal jau sulaukėte menininkų ar kolekcininkų priekaištų?
– Galėčiau teigti, kad nei menininkų, nei lankytojų priekaištų nesulaukėme, nes pamenu tik vieną vienintelį neigiamą komentarą. Greičiau priešingai – sulaukiame net užsienio kuratorių ir menininkų nuomonių, kad žengiame vienu žingsniu priekyje.
Apie dizaino įtraukimą pradėjome svarstyti prieš penkerius metus, o susipažinę su M.Puipaite ir Vytautu Geču supratome, kad nereikia ilgai galvoti, galerijos šiuolaikiniams dizaineriams labai reikia. Mat dizaino galerijų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse.
Paroda „Waiting Waiting Waiting“ liudija, kad šioje meno srityje yra labai gabių žmonių, tačiau jei jų kūrybos nerodysime, neskatinsime, jei jie nematys perspektyvos, tai tiesiog išnyks kokiose nors komercinėse struktūrose. O juk kolekcinis dizainas tampa vis populiaresnis daugelyje šalių.
Taigi ir mes neatsiliekame nuo tų tendencijų. Juk ir Lietuvoje žmonės gali norėti pradėti savo interjerą planuoti nuo išskirtinių baldų.
– Norite pasakyti, kad dizainerių kūriniams ne taip lengva rasti vietos tradiciniame namų interjere?
– Mano manymu, kai susidomima kolekcinio dizaino objektais, tai nuo jų reikia ir atsispirti, kai įsirenginėji interjerą. Nes vėliau gali tiesiog nebebūti vietos dar vienam stalui ar foteliui. Tai šiek tiek sudėtingiau, nei pakeisti paveikslą ant sienos.
– Dažnai į išskirtinio dizaino baldus žiūrima įtariai – gražu, bet kažin ar patogu prisėsti, prigulti?
– Na, jei sukurtas baldas, tai beveik visada jį galima naudoti pagal paskirtį. Žinoma, galbūt kokia nors kėdė nebus tokia patogi, kad galėtum kelias valandas skaityti knygą. Tačiau ji bus išskirtinis objektas, ant kurio galėsite ir prisėsti, kad ir trumpam, pavyzdžiui, jei norite apsiauti batus.
Taigi tokie baldai kartu yra ir meno kūriniai, kurie atgaivina interjerą, padaro jį išskirtinį, bet sykiu atlieka ir savo funkciją.
– Ar sunku derinti skirtingas meno sritis vienoje galerijoje?
– Tikrai ne. Kadangi pirmoji galerijos salė dabar skirta dizaino parodoms ir projektams, tai ir į šiuolaikinio meno parodas atėję žmonės mielai apsižvalgo, pasidomi. Ta įvairovė įdomi žmonėms. Pastebėjome, kad per dizaino parodų atidarymus publika mažiau susikausčiusi.
Matyt, aiškią funkciją turintys daiktai suprantamesni nei konceptualūs meno kūriniai. Nors iš tiesų kiekvienas dizaineris, kurdamas tuos objektus, atlieka nė kiek ne mažesnį tyrimą nei menininkas, turi ir savo filosofiją, ir koncepciją.
Todėl nenuostabu, kad gretimose erdvėse eksponuodami savo darbus šiuolaikinio meno kūrėjai ir dizaineriai pradeda bendradarbiauti. Labai džiaugiamės, kad sėkmingos kūrybinės draugystės užsimezga būtent „Vartuose“.
Kitą savaitę solidžią naujų kūrinių, sukurtų Prancūzijoje, ekspoziciją mūsų galerijoje atidarys pernai Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovavęs Robertas Narkus.
– „Vartų“ galerija savo autorius jau pristatė ir keliose žinomose dizaino mugėse. Kaip jų darbai atrodo pasauliniame kontekste?
– Prieš pat pandemiją dalyvavome Briuselyje vykstančioje dizaino mugėje „Collectible“. Pristatėme dvi M.Puipaitės ir V.Gečo dizaino kolekcijas. Tas debiutas buvo sėkmingas. Prancūzų spauda paminėjo kaip vieną įdomiausių pasirodymų.
Šiemet toje pačioje mugėje pristatėme apie dvylika autorių. Buvo jau gerokai didesnis stendas. Kartu su lietuviais rodėme ir italų, olandų dizainerius. Buvo didžiulis ne tik žiūrovų, bet ir aplinkiniuose stenduose savo kūrinius eksponuojančių dizainerių susidomėjimas.
Martyno Kazimierėno šviestuvas „Asmeninis saulėlydis“ iškeliavo į labai gerą garsaus belgų kolekcininko rinkinį. Todėl norėtųsi dažniau dalyvauti dizaino mugėse.
– Ar yra kolekcininkų, kurie specializuojasi tik dizaino srityje? Ar jau turintys meno kolekcijas jas papildo ir kolekcinio dizaino darbais?
– Kolekcininkai dažniausiai neblogai žino visą meno sceną, tačiau tam tikra specializacija juntama. Vieni labiau domisi šiuolaikiniu menu, o kiti – dizainu. Jau ir Lietuvoje juntamas didėjantis kolekcinio dizaino populiarumas.
* * *
Galerijų savaitgalis vilioja ir maršrutais, ir prizais
Iki sekmadienio vakaro vykstantis Vilniaus galerijų savaitgalis šiemet apima daugiau nei 30 sostinės meno erdvių, kurios žiūrovus vilioja ne tik įprastomis tapybos, skulptūros, grafikos ar tarpdisciplininio meno parodomis.
Programos rengėjai meno gerbėjams parengė 3 ekskursijų maršrutus, kurie sujungs keletą vienoje teritorijoje esančių galerijų ir supažindins su vietovės meno tinklu.
Neįprastą ekskursiją Nerimi plaukiančiame laive, kurios metu bus pasakojama fikcinė Vilniaus meno istorija, rengia Briuselyje gyvenanti menininkė I.Guffroy.
Kultūros komplekse „SODAS 2123“ vyks projektas „Sssh: No Fun At The Seated Discotheque“ – A.Baryso-Baro trumpametražių filmų peržiūra.
Akcija „Žymėk autorių – laimėk kūrinį“ siūlo dalyvauti žaidime, kurio prizas – meno kūrinys. Galerijų lankytojai Vilniaus galerijų savaitgalio metu ir po jo kviečiami instagramo nuotraukose, kuriose yra meno kūrinių, žymėti autorius ir pasinaudoti galimybe laimėti vieną iš trijų prizų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.