Tai atspindintis renginio šiaurės Italijos mieste pavadinimas yra „Stranieri Ovunque – užsieniečiai visur“, ketvirtadienio vakarą sakė kuratorius Adriano Pedrosa ir bienalės prezidentas Roberto Cicutto.
Pasak organizatorių, parodoje svarbų vaidmenį vaidins buvimas užsieniečiu ir užsienietiškumo pojūtis.
„Kad ir kur vyktumėte ir kur būtumėte, visada sutiksite svetimšalių. Jie / mes esame visur. Kad ir kur būtumėte, iš esmės visada esate svetimšalis“, – sakė Brazilijoje gimęs A. Pedrosa.
Bienalės pavadinimas primena 2004 metais Paryžiuje gimusios ir Palerme įsikūrusios Claire Fontaine kolektyvo pradėtą kurti skulptūrų seriją, kurios devizas „Užsieniečiai visur“.
Tai taip pat Turine įsikūrusio kolektyvo, 21 amžiaus 1-ojo dešimtmečio pradžioje kovojusio su rasizmu Italijoje, pavadinimas.
Meno paroda veiks nuo 2024 metų balandžio 20 iki lapkričio 24 dienos Giardini, Arsenale ir kitose Venecijos vietose.
Lietuvos paviljonas
2024 metų Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionaliniame paviljone bus pristatytas bendras šiuolaikinio meno kūrėjų dueto „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) bei dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) projektas, prodiusuojamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir kuruojamas Valentino Klimašausko ir João Laia.
Daugiau negu pusę metų tarptautinei bienalės lankytojų auditorijai bus rodoma paroda, vienijanti šių kūrėjų patirtis, o vaizdiniai prabils apie žmoniją bei pasaulį krečiančias karštines. Duetą „Pakui Hardware“ įkvėpė Maryos Rupos bei Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija“, kurioje uždegimo sąvoka tampa metaforišku kalbėjimu apie sisteminę skriaudą, daromą daliai žmonijos ir pačiai žemei.
Ši tema „Pakui Hardware“ padėjo užmegzti dialogą su istorine M. T. Rožanskaitės kūryba, nagrinėjusia kūnų ir medicinos sąsajas jau aštuntajame dešimtmetyje. Uždegimas, anot knygos autorių, yra normalus kūno atsakas į nesveikas sąlygas, tad pirmiausia reikėtų „gydyti“ ne atskirus nesveikuojančius organus, o pačias sistemas – ekonomines ar socialines – dėl kurių iš kartos į kartą perduodami chroniški negalavimai. Šioje knygoje, kaip ir būsimoje bendroje „Pakui Hardware“ ir M. T. Rožanskaitės parodoje, sujungiamas žmogiškasis bei planetinis mastelis – „liepsnoja“ ne tik mūsų, bet ir planetos kūnas.
Paroda kurs pasakojimą apie (post)žmogiškųjų kūnų karščiavimą dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. M. T. Rožanskaitės drobėse bei „Pakui Hardware“ instaliacijoje skleisis medicinos ir ligoninių temos, gamtiniai, kosminiai bei industriniai peizažai. Suvienyta „Pakui Hardware“ ir M. T. Rožanskaitės kūrinių ekspozicija ne tik perteiks krizės ištiktų kūnų ir aplinkos susietumą, tačiau ir ieškos būdų, kaip atrasti tam tikrą apykaitų balansą, „atvėsinti“ liepsnojančius planetos bei žmonių organizmus.
Kuriant parodą kartu su menininkais dirbs ir architektūrinis duetas – Ona Lozuraitytė-Išorė ir Petras Išora-Lozuraitis. Jų suformuotas postnatūralus landšaftas, kuriame įprastas gamtines medžiagas keis industrinės bei hibridinės materijos, kurs žiūrovų judėjimo erdvėje choreografiją ir siūlys kinetinių objektų-kūnų ir tapybos patyrimo būdus.
Lietuva Venecijos meno bienalėje dalyvauja nuo 1999 m. Lietuvos paviljonas Venecijos meno bienalėje yra keturis kartus įvertintas specialiuoju paminėjimu, o 2019 m. pelnė pagrindinį bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą“.
