Šiemet startavusius Meno kritikos apdovanojimus inicijavo ir organizavo trys institucijos – Šiuolaikinio meno centras, LNDM Nacionalinė dailės galerija ir kultūros organizacija „Artnews.lt“. Jų atstovės – Virginija Januškevičiūtė, Justina Zubaitė-Bundzė, Vaida Stepanovaitė ir Goda Aksamitauskaitė – renginio įžangoje pasveikino susirinkusius svečius minėtų iniciatorių ir organizatorių bei partnerių – Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyriaus bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos – vardu ir pasidalijo trumpais šių metų Meno kritikos apdovanojimus ir jų ištakas pristatančiais pasakojimais. Taip pat padėkojo projektą finansavusiai Lietuvos kultūros tarybai.
Renginio įžanginėje dalyje sveikinimo žodį tarė ir LNDM Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė: „Visi mes savo karjerą turbūt pradėjome nuo dailės kritikos. Norėdami ar nenorėdami esame rašę kritikos tekstų ar kitaip dalyvavę dailės kritikos gyvenime.“
Istorijų pasakotojo Domo Raibio vedamas renginys tęsėsi rašytojos, kuratorės, meno kritikės Monikos Kalinauskaitės specialiai šiam įvykiui parengtu komentaru, skirtu meno bendruomenei, institucijoms, bičiuliams, iššūkiams ir lūkesčiams. „Gera kritika yra ne stebuklas, o tiesiog geras darbas, reikalaujantis prireikus išlupti žodžius. Kad ir iš savo kaulų. Nes jie suteikia galimybę kažkam toliau kurti dalykus, kuriuos mylime drauge“, – poetiškame komentare teigė M. Kalinauskaitė.
Atsiliepdama į iniciatorių kvietimą teikti nominantus, visuomenė pasiūlė 350 kandidatų į keturias kategorijas. Penkių narių komisija – menotyrininkė, kultūros žurnalistė Jogintė Bučinskaitė, menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Linara Dovydaitytė, menininkė, rašytoja, žurnalo „Dailė“ redaktorė Aistė Kisarauskaitė, rašytojas, kuratorius Valentinas Klimašauskas ir kuratorė, rašytoja, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivytė – kaip pretendentus į apdovanojimus atrinko 39 tekstų, laidų ir leidinių kūrėjus ir kūrėjas, iš kurių net 9-iems buvo įteikti apdovanojimai, o dviem skirti specialūs paminėjimai.
Pirmąją pirmųjų vizualaus Meno kritikos apdovanojimų Lietuvoje laureatę, vieną iš trijų geriausių „Trumposios formos“ kategorijos laimėtojų paskelbė Laima Kreivytė. Šį įvertinimą už leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotą tekstą „Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie fotografuojančias supermamas?“ pelnė Jelena Šalaj. Atsiimdama apdovanojimą laureatė dėkojo komisijai ir savo mokytojams bei autoritetams – Alfonsui Andriuškevičiui ir Natalijai Arlauskaitei. Laimėtoja dalijosi: „Aš nusiunčiu Natalijai tekstą. Ji sako: „Žinai, net apsiverkiau. Geras tekstas.“ Ir ji taip sakė daug kartų, ir aš dabar tikiu, kad mano tekstai geri.“
Antrąjį „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimą už tekstą „Ritmiška „Bebalsių“ drąsa būti tokiems pat“, publikuotą leidinyje „Literatūra ir menas“, Ievai Gudaitytei įteikė Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas, poetas Gytis Norvilas.
Trečiąjį „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimą įteikė kino kritikė ir leidyklos „Lapas“ direktorė Monika Gimbutaitė. Jis atiteko Monikai Kalinauskaitei ir Eileen Myles už pokalbį „Kad būtum saugi, turi visą laiką keisti užraktus. Interviu su Eileen Myles“, publikuotą portale „Artnews.lt“.
Pristatydama kitą apdovanojimų kategoriją „Ilgoji forma“ menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja ir žiuri narė Linara Dovydaitytė apibendrino: „Norėčiau išvardinti, ką mes [komisija] gavome šioje kategorijoje. Sulaukėme iš viso 40 nominacijų. Tai nėra labai didelis skaičius iš tų 350. Bet tai buvo knygos, katalogai, žurnalai, tekstų, televizijos, radijo laidų, tinklalaidžių, viešų paskaitų ciklai, taigi ne viena paskaita, o mažiausiai keturios, keli diplominiai darbai ir viena tikrų tikriausia, gal jūs nustebsite, mokslo disertacija.“
L. Dovydaitytė taip pat įteikė pirmąjį „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimą, skirtą Neringai Černiauskaitei už žurnalą „Body as a Journal (4)“, kurį išleido Lietuvos kultūros institutas. „Prisiminsiu Lauros Kaminskaitės kažkada man parašytus žodžius, kad kritika yra viena iš meilės formų. Iš tiesų, iš rūpesčio ir meilės menui gimsta gera kritika. Linkiu, kad tas meilės ryšys būtų stiprus, abipusis ir ilgalaikis“, – padėkoje sakė N. Černiauskaitė.
Antrąjį „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimą įteikė Kritikų asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė Rasa Antanavičiūtė. Jis atiteko Astai Vaičiulytei už knygą „Pokalbiai apie šiuolaikinį meną“, kurią išleido Šiuolaikinio meno centras. „Dėkoju visiems knygos autoriams, nes šioje knygoje yra 54 žmonių žodžiai ir mintys.“
„Ilgosios formos“ kategorijoje skirti ir du specialūs paminėjimai, kuriuos paskelbė žiuri narė Jogintė Bučinskaitė: tai radijo laida „Puota“ (Audrius Pocius ir Deimantė Bulbenkaitė) ir televizijos laida „Indivizijos“ (kur. Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė).
Dar vieną apdovanojimų kategoriją – „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ – renginyje pristatė rašytojas, kuratorius ir žiuri narys Valentinas Klimašauskas. „Meno kritika ir menininkų bei kuratorių tekstai turbūt turi mažai ką bendro. Labai džiaugiuosi, kad šis apdovanojimas sujungia ne vien kritikos cechą, bet ir išplečia teksto arba kritinio rašymo sampratą ir žengia toliau nuo to, kas mums įprasta“, – savo kalboje sakė V. Klimašauskas, netrukus įteikęs ir pirmąjį šios kategorijos apdovanojimą.
Už neheteronormatyvinės kalbos kūrimą ir politiškai kūrybingą kritiką svarbiausiam rašytojos instrumentui bei erdvei – kalbai – apdovanojimas skirtas Agnei Jokšei už tekstą „At a Loss for Words“ žurnale „Body as a Journal“, kurį išleido Lietuvos kultūros institutas. „Ne taip seniai esu šiame lauke, tad kiekvienas įvertinimas stipriai padrąsina elgtis dar drąsiau“, – padėkoje sakė A. Jokšė.
Monika Krikštopaitytė – meno kritikė, kuratorė, knygų autorė, kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė – antrąjį „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ kategorijos apdovanojimą įteikė Paulinai Pukytei už komentarą „Apie dvi menininkes“, nuskambėjusį LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“. Komisija autorę įvertino už dramatišką „performanso močiutės“ Marinos Abramovič ir „šventosios kvailelės“ Jelenos Osipovos akistatą, kurios žiežirbos nuskriejo iki pat Lenkijos, taip pat už poetinį tekstų montažą ir savitą performatyvaus kritinio komentaro žanrą.
Trečiąjį „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ kategorijos apdovanojimą įteikė menininkė Anastasia Sosunova. Jis skirtas Aurelijai Maknytei už tekstą „Gal Dievas buvo voras“, publikuotą leidinyje „Šiaurės Atėnai“.
Paskutinę apdovanojimų kategoriją „Metų reiškinys“, kurioje buvo tik vienas laureatas, pristatė menininkė, rašytoja ir žiuri narė Aistė Kisarauskaitė. „Man atrodo, kad tris šios kategorijos pretendentes jungia tai, kad jos įvardija dalykus, kurie kirba mūsų galvose, kurie zvimbia, kuriuos mums skauda, apie kuriuos mes daugybę kartų pagalvojame, bet kažkodėl neišsakėme“, – kalbėjo A. Kisarauskaitė, taip pat paminėjusi visas šioje kategorijoje nominuotas autores: Agnę Jokšę, Agnę Narušytę ir Pauliną Pukytę.
Komisijos sprendimu, „Metų reiškinio“ kategorijos laureate už jausmingą ir nuoseklų dabarties karo temos įtraukimą į meno kritikos diskursą paskelbta Agnė Narušytė. Autorė įvertinta už straipsnių ciklą savaitraštyje „7 meno dienos“ ir komentaruose LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“. „Noriu padėkoti kultūros žiniasklaidai, nes
