Zarasai praėjusį šeštadienį buvo tapę meno mėgėjų traukos centru. Į tapytojų Šarūno ir Nomedos Saukų galerijos atidarymą žmonės suvažiavo ir iš didmiesčių, ir iš aplinkinių miestelių.
Priešais Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią stovinčiame restauruotame buvusios policijos pastate, kuris kadaise priklausė žydų pirkliams, dabar veikia Zarasų krašto muziejaus padalinys. Jo antrojo aukšto patalpas Saukų galerijai pritaikė architektas Justinas Dūdėnas.
Įdomu, kad abu menininkai būtent šiame pastate veikusiame Migracijos departamento skyriuje yra keitę pasus. Dusetose gimusi N.Saukienė iki šiol vis piktindavosi, kad jos naujame dokumente gimimo vieta įrašyti Zarasai, tačiau atsiradus galerijai šis miestas iš tiesų gali tapti antraisiais namais.
Vilios turistus
„Šarūno ir Nomedos Saukų galerija bus garsi ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse“, – atidarydama galeriją sakė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė. Toks buvo ir šios galerijos sumanytojos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Šukštulienės tikslas.
„Pirmą kartą ji apie galimybę Zarasuose įrengti mūsų galeriją užsiminė kažkokioje kavinėje šiaudiniais stogais šalia Vilniaus, kur su būriu zarasiškių pietavome po Vyriausybės premijos įteikimo. Sutikome, kad idėja gera, ir užmiršome, kol Alvydas Stauskas (Dusetų dailės galerijos vedėjas. – Red.) susitikęs pasakė: „Zarasuose jau dengia jūsų galerijos stogą“, – prisiminė N.Saukienė.
2014 metais Nomeda ir Šarūnas Saukos paskelbti Zarasų krašto garbės piliečiais. Dusetose gyvenantys tapytojai ne vieną sykį yra sakę, kad profesionalus menas neturėtų būti rodomas vien didmiesčiuose. Š.Sauka net savo jubiliejinę parodą surengė Dusetų galerijoje, o ne sostinėje, nors jo retrospektyva Nacionalinėje dailės galerijoje pagerino visus lankomumo rekordus.
Lietuvos pakraštyje esantys Zarasai iki šiol turistus viliojo daugiausia juos supančios gamtos grožiu, o dabar atsirado traukos centras ir vadinamiesiems kultūros turistams.
Tiesa, pasiekti šį miestą nėra labai paprasta.
„Vilniaus kryptimi iš Dusetų važiuoja gal keturis kartus daugiau autobusų nei į Zarasus. Be mašinos – nelabai“, – svarstė N.Saukienė, kurią pastaruoju metu į sostinę vis dažniau traukia ne naujos parodos, o trys maži anūkai, kuriuos galima pamatyti ir naujausiuose senelių paveiksluose.
Tiesa, dabar niekas nebebando jų prašyti pozuoti, nors jų mamą vaikystėje viliodavo su įvairias barškučiais ir žaidimais ramiai pasėdėti kėdutėje, kad tėvas galėtų nutapyti.
Daug jausmų ir emocijų
Pirmojoje naujos galerijos parodoje galima pamatyti ir pačius naujausius menininkų kūrinius, ir jau žiūrovų pamėgtus, įamžintus albumuose, bet senokai nematytus parodų salėse.
„Užlipus į antrąjį aukštą galima pasirinkti, sukti į kairę ar dešinę pusę, nes visos salės išdėstytos ratu. Pasukus į kairę galima iš karto pamatyti naujausius abiejų menininkų darbus, sukurtus 2019–2021 m.
O pasukęs į dešinę pradedi apžiūrinėti ekspoziciją nuo pačios šviesiausios galerijos salės, kurioje sukabinti N.Saukienės darbai, nuo šviesų sapną primenančios vaikystės, nuo susitikimo su vaikais, su labai žmogiškomis lapėmis“, – ekspozicijos paslaptis atskleidė ją sukūrusi dailininkų dukra menotyrininkė ir kuratorė Monika Saukaitė.
Pasak jos, nors paveikslų formatai, plastika ir temos, atrodo, be galo skirtingi, nesunku rasti ir abu dailininkus siejančių dalykų.
Paroda kupina įvairiausių jausmų ir emocijų. Pristatydama ją menotyrininkė sakė, kad galima į ją žiūrėti kaip į „išsamią, šiurpią, įdomią ir visokiausių nuojautų pilną žmogaus biografiją, kurioje yra ir prisiminimų, ir galimų pabaigos scenarijų“.
„N.Saukienės „Vaikystės upė“ ir Š.Saukos „Ilgesys“ – tarsi raktiniai ekspozicijos paveikslai. Lyg ilgesys vaikystės – būtos ar nebūtos“, – sakė kuratorė, užaugusi su tėvų kūriniais.
Nors dažnai iš tėvų vaikams ir sunku sulaukti pagyrų, Š.Sauka, paklaustas apie parodą, sakė, kad jam labai patiko apšvietimas ir ekspozicija. O dukra atsižvelgė ir į tėvo norą eksponuoti daugiau naujų darbų, nerodytų didžiojoje parodoje Nacionalinėje dailės galerijoje.
Pirmieji lankytojai Saukų šeimos galerijoje pasigedo jų sūnaus Mykolo Saukos skulptūrų, tačiau šis savitas menininkas nenorėtų nuolat būti matomas tėvų kūrybos kontekste. Š.Sauka yra pajuokavęs, kad kada nors naująją galeriją bus galima vadinti M.Saukos tėvų galerija.
Paveikslus kėlė kranu
Zarasų krašto muziejui menininkai paskolino daugiau kaip 80 tapybos ir skulptūros darbų. Dideli Š.Saukos paveikslai net netilpo pro duris, teko kranu juos įkelti per balkoną.
Visi kūriniai Zarasų muziejaus Šarūno ir Nomedos Saukų galerijoje – pačių menininkų nuosavybė. Nei iš kitų muziejų, nei iš kolekcininkų nieko neprireikė skolintis. Tačiau paklausta, ar nebus namai labai ištuštėję, N.Saukienė prisipažino, kad dabar šiek tiek tuščiau tik Š.Saukos studijos pasienyje, be to, buvo galima atsivežti ir pas žinomą kolekcininką Edmundą Armošką ilgą laiką saugotus jo paveikslus. O tapytoja vis dar negali naudotis spinta, kurios durys jau senokai užstatytos paveikslais.
Dalį abiejų menininkų darbų galima pamatyti pirmojoje naujos galerijos parodoje, o kiti savo eilės laukia šiuolaikiškai įrengtoje saugykloje. Jų prireiks rengiant naujas ekspozicijas, nes sutartyje su muziejumi nurodomi penkeri metai ir ne visą laiką salėse kabės tie patys paveikslai.
Džiovina obuolius ir tapo
Nomeda (gim. 1957 m.) ir Šarūnas (gim. 1958 m.) Saukos užaugo Vilniuje, mokėsi tapybos Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dab. Justino Vienožinskio dailės mokykla), baigė studijas Lietuvos dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija).
Nuo 1990 metų jie gyvena kaime šalia Dusetų mediniame name, kuris paveldėtas iš Nomedos senelių.
Būdamas vos 31 metų Š.Sauka buvo apdovanotas pirmąja nepriklausomos Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija. Vėliau už išskirtinę kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą.
N.Saukienei 2017 m. buvo įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Abu tapytojai gyvena uždarai. Nesinaudoja socialiniais tinklais. Augina rugiagėles, džiovina anūkams obuolius, šaltomis dienomis kūrena krosnis ir nuolat tapo.
* * *
Šarūno ir Nomedos Saukų galerijos darbo laikas:
II-VI-09:00–18:00 val., VII-09:00–17:00 val. Pirmadienį šis Zarasų krašto muziejaus padalinys nedirba, bet priima iš anksto užsiregistravusius lankytojus.
Kainos: suaugusiesiems – 6,00 Eur, mokiniams, studentams, pensininkams – 3,00 Eur.
Tame pačiame pastate veikia ir kitos dėmesio vertos ekspozicijos.
Pirmo aukšto erdvėse eksponuojamos J. Peno darbų reprodukcijos, M. M. Botviniko fotografijų kopijos, Al Jafee karikatūros.
Cokolinėje dalyje – parodos skirtos tremtiniams, partizaniniam judėjimui Zarasų krašte.
Adresas: D. Bukonto g. 1, Zarasai Tel. ( 8385) 52 456, (8 385) 52 596, (8 385) 42 135.
