Šią parodą bendromis jėgomis parengė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Krokuvos nacionalinis dailės muziejus. Minint Vilniaus 700 metų jubiliejų, paroda atkeliaus ir į Vilnių – lapkričio 10 d. ji bus atidaryta LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje.
Paroda – dviejų šalių muziejų ir kuratorių bendra kūryba
Krokuvoje ir lapkritį Vilniuje atveriamai paroda „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“ yra reikšmingas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys. Profesorės Giedrės Jankevičiūtės ir Krokuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus, profesoriaus Andrzejaus Szczerskio kuruojama paroda ir ją lydintis katalogas pirmą kartą pristato Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijose saugomus tarpukario, karo ir ankstyvo pokario Vilniaus meninę dokumentaciją: tapybos, grafikos, meninės fotografijos, skulptūros kūrinius ir jų reprodukcijas.
„Visų pirma norime pabrėžti Vilniaus dailininkų bendruomenės svarbą, parodyti, kokia ji buvo sudėtinga ir dinamiška, suformuota įvairių kūrėjų, gyvenusių tame pačiame mieste, nors vadinusių jį skirtingais vardais,“ – įžanginiame katalogo tekste teigia parodos kuratoriai G. Jankevičiūtė ir A. Szczerskis.
Dailės kūriniai ir fotografijos atskleidžia Vilniaus vaizdinį itin sudėtingu laikotarpiu: 1918–1948 m. miestas keliavo iš rankų į rankas, tapdamas tai Lenkijos, tai Lietuvos dalimi, jį buvo okupavusi nacistinė Vokietija ir sovietinė Rusija. Okupacijos ir karai radikaliai pakeitė gyventojų sudėtį ir socialinę struktūrą, paliko žiaurų pėdsaką Vilniaus materialiajame kūne – jo architektūroje ir urbanistikoje.
Septynių dalių pasakojimas atskleidžia, kaip to laiko Vilnių matė šio daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai. Kolektyvinį Vilniaus paveikslą tarpukario metais pirmiausia kūrė lenkiškosios kultūros atstovai, tačiau labai svarbus šio vaizdinio dėmuo – lietuvių, žydų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių vilniečių žvilgsnį liudijantys kūriniai. Parodos Krokuvoje ir Vilniuje „Vilnius–Wilno–Vilne, 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“ ir jas lydintis katalogas parengti bendradarbiaujant žymiems Lietuvos ir Lenkijos mokslininkams, vienoms svarbiausių savo šalyse nacionalinėms meno ir atminties institucijoms – Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui ir Krokuvos nacionaliniam muziejui.
Vilniaus portretas iš klasikų darbų, paminklų modelių ir eksperimentinių filmų
Kuratoriai iš svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos muziejų, bibliotekų ir archyvų į parodą buvo atrinko daugiau nei 250 kūrinių. Greta plačiai žinomų ir ne kartą reprodukuotų Vilniaus dailės klasikų Ludomiro Sleńdzińskio, Bronisławo Jamontto, Michało Roubos, Jerzy Hoppeno, Jano Bułhako darbų pristatomi jaunosios kartos dailininkų Hannos Milewskos, Józefo Horydo, Hadassos Gurewicz-Grodzkos ir kt. paveikslai bei grafikos atspaudai. Dalis jų rodomi pirmą kartą.
Avangardo blyksnius neoklasicizmo tvirtovės vardą pelniusioje Vilniaus dailės scenoje reprezentuoja Vytauto Kairiūkščio ir jo bendražygio Władysławo Strzemińskio tapyba, Bauhauso auklėtinio Moi Vero (Mojżesz Raviv-Vorobeichic) fotografijos, Benciono Michtomo akvarelės ir garsusis Zbigniewo Pronaszko paminklo Adomui Mickevičiui maketas.
Vilniaus vaizdinį išplečia „lietuviškasis segmentas“, suformuotas iš Vlado Drėmos, Antano Gudaičio, Juozo Mikėno, Algirdo Petrulio, Adomo Varno peizažų ir portretų. Pasakojimą užbaigia prarasto Vilniaus nostalgijos paženklinti dailės kūriniai, tarp jų – vilnietiškos jaunystės paveikta vieno garsiausių Lenkijos modernistų Andrzejaus Wróblewskio grafika ir tapyba.
Parodą papildo keli išskirtiniai objektai – tai vilniečiams pažįstamas Zbigniewo Pronaszkos paminklo Adomui Mickevičiui modelis, ilgą laiką puošęs Konstantino Sirvydo skverą Senamiestyje. 6 metrų aukščio modelis parodos metu stovės aikštėje priešais Nacionalinį muziejų Krokuvoje. Taip pat parodoje vyks režisieriaus Giorgio Ruggeri eksperimentinio filmo „Vilniuje lija / Piove a Wilno“ premjera. Filmas sukurtas remiantis italų žurnalistų, apsilankiusių Vilniuje 1920–1940 m., užrašytais pasakojimais ir reta kino medžiaga iš Europos kino fondų ir archyvų, kurioje užfiksuotas to laiko miestas.
Parodą lydi autorių kolektyvo parengtas katalogas
Parodą lydi išsamus katalogas, kuriame pristatomas ir analizuojamas iki šiol menkai žinomas, nedaug kur rodytas Vilniaus tarpukario, karo ir pokario metų meninis paveldas. Leidinyje publikuojami 24 žymiausių Lietuvos ir Lenkijos šio laikotarpio dailėtyrininkų ir istorikų specialiai šiam leidiniui užsakyti straipsniai. Parodos ir katalogo tekstus rengė architektūros, dailės ir visuomenės istorikai, kuratoriai dr. Algė Andriulytė (Vilnius), prof. dr. Vytautas Ališauskas (Vilnius), dr. Rasa Antanavičiūtė (Vilnius), prof. habil. dr. Mariuszas Brylis (Poznanė), prof. habil. dr. Agnieszka Chmielewska (Varšuva), prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilnius), prof. habil. dr. Dariuszas Konstantynówas (Varšuva–Gdanskas), prof. habil. dr. Irena Kossowska (Varšuva–Torunė), dr. Viktoras Liutkus (Vilnius), prof. habil. dr. Iwona Luba (Varšuva), dr. Dangiras Mačiulis (Šiauliai–Vilnius), prof. habil. dr. Jerzy Malinowskis (Varšuva–Torunė), Ilona Mažeikienė (Vilnius), habil. dr. Laima Laučkaitė (Vilnius), Grzegorzas Piątekas (Varšuva), dr. Agata Pietrasik (Berlynas), prof. habil. dr. Michałas Pszczółkowskis (Gdanskas–Zieliona Gura), dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė (Vilnius), dr. Izabela Suchocka (Balstogė), prof. habil. dr. Maciejus Szymanowiczius (Poznanė), dr. Jolanta Širkaitė (Vilnius). Katalogą sudarė prof. habil. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir prof. dr. Andrzejus Szczerskis.
Parodai eksponatus skolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus ir biblioteka, Vilniaus universiteto muziejus ir biblioteka, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos centras, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis istorijos archyvas, Nacionalinis muziejus Krokuvoje, Varšuvos nacionalinis muziejus, Lodzės meno muziejus, Torunės krašto muziejus, Leono Wyczółkowskio vardo krašto muziejus Bydgoščiuje, Varmijos ir Mozūrų muziejus Olštyne, Osolinskių nacionalinis institutas, Nacionalinė biblioteka, Mikołajaus Koperniko universiteto biblioteka Torunėje.
