Parodoje eksponuojamas vienintelis žinomas originalus šio rinkinio dirbinys – gintaro kabutis ir XX a. viduryje Kuršių marių dugne rasti akmens amžiaus gaminiai – itin reti XIX a. pabaigoje eksportui skirti gintaro vėriniai, kuriuos gamino įmonė „Stantien & Becker“. Lankytojams taip pat pristatoma 12 autorių iš gintaro sukurta juvelyrika: nuo klasikinių gintaro papuošalų reformatoriaus Felikso Daukanto kūrinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Andrea Wippermann bei Peterio Luisonio dirbinių iš Vokietijos gintaro muziejaus kolekcijos iki specialiai šiai parodai juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės sukurtų papuošalų.
Unikali gintaro gavybos tradicija
„Šia paroda norime atkreipti dėmesį į unikalią gintaro iš Kuršių marių dugno gavybos ir apdirbimo tradiciją ir pažvelgti į šios tradicijos raišką šiuolaikiniame mene“, – pasakoja LNDM Palangos gintaro muziejaus direktorė ir viena iš parodos kuratorių dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Sembos pusiasalyje gintaras buvo ir tebėra išgaunamas kasant gintaringuosius sluoksnius sausumoje arba gaudant Baltijos jūros išplautus gintaro gabalus. Tačiau XIX a. antroje pusėje pramoninės gintaro gavybos pradininkai, Mėmelio (dabar – Klaipėda) verslininkai Moritzas Beckeris ir Friedrichas Wilhelmas Stantienas pradėjo gintarą kasti Kuršių marių dugne. Gintaro gavybai buvo pasitelktos ne tik plaukiojančios garo žemkasės, bet ir narai. Parodoje lankytojams pristatomi itin reti eksportui paruoštos gintaro žaliavos vėriniai, kuriuos naudojo „Stantien & Becker“ atstovai Palangoje, Kretingoje ir Karaliaučiuje.
Atrastas ir prarastas Juodkrantės lobis
Vienas reikšmingiausių „Stantien & Becker“ veiklos rezultatų yra Kuršių marių įlankoje įmonės darbuotojo, geologo, gintaro ir jo dirbinių tyrinėtojo Richardo Klebso surinktas Juodkrantės lobis. Ilgai manyta, jog visas rinkinys, išskyrus keletą egzempliorių, saugomų Getingeno Jurgio Augusto universiteto Geologijos ir mineralogijos institute bei muziejuje, dingo Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau Ribnice-Damgartene įsikūręs Vokietijos gintaro muziejus pristato dar vieną išlikusį originalų šio rinkinio kabutį. Jis karo pabaigoje kartu su keliomis kitomis vertybėmis iš Karaliaučiaus buvo išvežtas į užsienį, todėl išliko iki šių dienų ir yra pristatomas parodoje „Gintaras iš gelmių“.
„Dosnus Kuršių marių dugnas dar ne iki galo ištyrinėtas. Tai liudija ir LNDM Palangos gintaro muziejaus parodoje pristatomi unikalūs akmens amžiaus gintaro dirbiniai, iš marių dugno iškasti, praėjus beveik šimtui metų po „Stantien & Becker“ veiklos pabaigos. Jei jie būtų rasti anuomet, neabejotinai būtų tapę garsiojo lobio dalimi“, – pažymi dr. S. Bagužaitė-Talačkienė.
Šiuolaikinės baltiškojo gintaro interpretacijos
Parodoje „Gintaras iš gelmių“ eksponuojami juvelyriniai dirbiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Vokietijos gintaro muziejaus rinkinių ir menininkams priklausantys darbai. Jų autoriai demonstruoja savo požiūrį į senovinį gintaro šventumą, archetipines amuletų formas, surasdami joms vietą šiuolaikiniame pasaulyje. Tai Felikso Daukanto, Solveigos bei Alfredo Krivičių kurti amuletai, Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės neolito dirbinių šiuolaikiška interpretacija, Beatos Zdramytės gintaro ir betono deriniai, taip pat specialiai parodai sukurti Eglės Čėjauskaitės-Gintalės darbai.
„Šiuolaikinių menininkų kūryboje galima rasti tokių pačių bruožų, kurie galbūt vedžiojo ir neolito meistrų ranką: pagarba, susižavėjimas, noras nepažeisti unikalios gintaro formos ir išlaikyti bei paryškinti jo sakraliąją dimensiją. Dvylika autorių siūlo skirtingas požiūrio į senuosius gintaro dirbinius galimybes, tačiau akivaizdu, kad iš amžių mus pasiekianti gintaro šviesa ir sakralumas neišblėsta iki šiol“, – pasakoja parodos kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė.
