Danutė Jonkaitytė (g. 1951) – grafikė, piešėja, eksperimentatorė, studentų parodų organizatorė ir mylima dėstytoja (nuo 1991 m. dėsto grafikos ir kompozicijos pagrindus bei piešimą, vadovauja bakalaurų ir magistrų baigiamiesiems darbams Vilniaus dailės akademijoje, Tekstilės meno ir dizaino katedroje, nuo 1995 m. – docentė).
1978 m. pradėjusi dalyvauti parodose savo kūrinius dailininkė eksponavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Belgijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Urugvajuje, Australijoje). Daugiausia asmeninių parodų surengė Vilniuje, tačiau kelios jų įvyko ir užsienyje (Kanadoje bei JAV). D. Jonkaitytės kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje, Lietuvos dailininkų sąjungos fonde, Liudwigo muziejuje (Kelnas, Vokietija), Katanijos kultūros ir meno institute (Italija), Varšuvos modernaus meno muziejuje (Lenkija), Čiurlionio galerijoje Čikagoje (JAV), Estijos meno muziejuje (Talinas, Estija), Puškino vaizduojamosios dailės muziejuje (Maskva, Rusija), privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Parodoje „Artifex“ galerijoje pristatoma tik labai nedidelė D. Jonkaitytės kūrybos dalis, tačiau ekspozicija siejama ir su esminiais dailininkės kūrybos etapais, ir su 2022 m. pabaigoje išleista knyga „Danutė Jonkaitytė“, kurią iniciavo ir įgyvendino VDA Tekstilės meno ir dizaino katedra (projekto vad. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, dailininkas Gedas Čiuželis, sudarytoja ir teksto autorė Danutė Zovienė).
D. Jonkaitytės kūryba neatsiejama nuo klasikinės litografijos tradicijos ir jos suklestėjimo Lietuvos grafikoje XX a. 8–9 dešimtmetyje. Parodoje eksponuojamos litografijos „Vyro galva“ I–III (1983), ciklai „Ta diena“ I–IV ir „Dviese“ I–VIII (1989–1992) byloja apie dailininkės kūrybos brandą ir profesinę meistrystę, už kurią buvo įvertinta tarptautiniu mastu: 1980 m. pelnė Pagrindinę premiją V Pabaltijo grafikos trienalėje Taline, 1983 m. Vengrijos dailininkų sąjungos premiją ir Miklošo Kaplaro medalį X tarptautiniame grafikos simpoziume Haidūbesermene, 1986 m. Eduardo Viralto vardo premiją VII Pabaltijo grafikos trienalėje Taline, 1989 m. Garbės medalis Mažųjų formų grafikos bienalėje, Lodzėje, 2000 m. Žiuri prizas Tarptautinėje Krokuvos grafikos trienalėje. O ciklas „Dviese“ buvo eksponuotas 1997 m. Kagavos kultūros festivalio parodoje „Pasaulio grafika“ Japonijoje, kur D. Jonkaitytė vienintelė atstovavo Lietuvai greta tokių pasaulinio garso menininkų kaip Jasper Johns, Roy Lichtenstein, Henry Moore, Albín Brunovský, Victor Vasarely, Roman Opałka, Pierre Soulages, David Hockney, Andy Warhol ir kt.
Kitą dailininkės kūrybos etapą parodoje atskleidžia 10 dešimtmečio pradžioje lino raižinio technika atliktas ciklas „Linijos“ I–VIII (1993–1994), kuriame litografijose vyravusius dramatiškus juodos ir baltos spalvų kontrastus keičia pabrėžtinai estetiški vaizdai. Išgryninta kompozicijos struktūra, tuščios erdvės, vienišos linijos trajektorijos, cikliškai komponuojami vaizdai kuria tylaus kalbėjimo įspūdį.
Naują riboženklį D. Jonkaitytės kūryboje žymi estampai „Dovana Danutei“ (1995), sukurti ant rankų darbo popieriaus, padovanoto kolegos Vytauto Jurkūno (jaun.). Tai lėmė, jog ilgainiui klasikinė grafika dailininkės kūryboje užleido vietą ieškojimams. Autorine technika atliktuose cikluose „Būsena“ I–VI (1997), „Pojūtis“ I–XIV (1999) peržengiama dvimatė tradicinio estampo erdvė, atsiranda skulptūrinės formos medžiagiškumas.
Nuo ekspresijos iki minimalizmo, nuo klasikos iki eksperimento – toks Danutės Jonkaitytės kūrybos kelias atsiskleidžia ir parodoje, ir knygoje.
