Skirtingų meno žanrų ir braižo kūrėjos ieško netikėtų sąlyčio taškų toje pačioje erdvėje, joms reikšmingas temas plėtoja savaip – jas pratęsdamos, papildydamos vieną kitą. Tą pačią dieną uostamiesčio dailininkai meno gerbėjams svetingai atvėrė savo dirbtuvių ir studijų duris, pasidalijo mintimis apie savo darbus, kūrybos procesą.
Žvilgsnis į kintantį pasaulį
R.Šipalytės ir N.Žukauskaitės parodą Baroti galerijoje pristatę menotyrininkas Vytautas Tumėnas pastebėjo, jog šios menininkės, gretindamos darbus, bando atskleisti priežastingumo ryšius tarp skirtingos aplinkos, vietovių pojūčius, iš to kylančias įvairias refleksijas ir asociacijas: „Joms itin svarbūs kūrybos sąskambiai, išplaukiantys naujų prasmių, idėjų ritmai, abipusės plokštumų ir tūrių dermės”.
„Urbanistikos formas, miesto judrumą perteikiu grafinių linijų, dėmių, spalvų, kiaurymių, geometrinių formų dermėmis. Šitaip siekiu užfiksuoti akimirką trunkančius įspūdžius, pro akis praslenkančių peizažus, urbanizacijos, technologijų įtaką kasdienybei, laiko ir erdvės santykio kaitą, sutrumpėjusius atstumus, namų sąvokos kaitą“, – kalbėjo keramikė R.Šipalytė.
Laiko ir erdvės santykiai, šiais laikais sutrumpėję atstumai, vietovių neapibrėžtumo nuojautos atsispindi ir N.Žukauskaitės, įvaldžiusios įvairias grafikos formas ir technologijas, kūryboje. Menininkės darbuose irgi fiksuojami globalizacijos atspindžiai permainingame pasaulyje, praturtinti naujomis spalvomis, potyriais, tuo pat metu neprarandant savosios tapatybės.
Danijoje sulaukė dėmesio
Prieš dvejus metus R.Šipalytė ir N.Žukauskaitė surengė bendrą savo kūrybos parodą Kopenhagos „Krebsen“ meno galerijoje. Tai buvo dalis projekto pristatant Lietuvos meną Skandinavijos šalyse. Šioje Balijos šalių menininkams neabejingoje Danijos galerijoje savo kūrybą eksponavo Pranas Gailius, Vilmantas Marcinkevičius, Kęstutis Grigaliūnas, Laisvydė Šalčiūtė, Vytautas Tomaševičius, kiti lietuvių dailės atstovai.
„Kopenhagoje mūsų kūriniai sulaukė nemenko žiūrovų, tarptautinės publikos dėmesio, palankių vertinimų, todėl ir kilo mintis naujais darbais papildytą bendrą ekspoziciją perkelti į Baroti galeriją“, – pasakojo parodos autorės.
Tą pačią dieną Klaipėdoje, po ilgesnės pertraukos vėl minint Pasaulinę kultūros dieną, laisvalaikio ir pramogų erdvėje „Hoffas“ susirinkę dailininkai, rašytojai, muzikantai, teatralai, fotomenininkai, menotyrininkai pagerbė įsimintiniausių darbų, meno projektų kūrėjus, aptarė savo problemas, kalbėjo apie glaudesnę sąveiką, brėžė ateities gaires.
Sužibėjo ir teatro šamanas
Šventiniame vakare savo fotografijų parodą „Žvilgsnis į šviesų rytojų“ pristatęs universalaus braižo aktorius, režisierius Benas Šarka įtaigiai ir žaismingai perteikė uostamiesčio kultūros bendruomenėje tvyrančią kūrybos dvasią: „Mes sušildom vienas kitą, mes atšaldom vienas kitą, mes užklojam ir atklojam, atrajojam ir rujojam, draugiškai gaivinam ir čia pat marinam“.
B.Šarka, kaip žinia, nepripažįsta jokių sandėrių su kūrybą žlugdančia aplinka, kompromisų su sąžine. "Tikroji kultūra yra vientisas, nepertraukiamas virsmas, kurį menininkai maitina ne tik savo idėjomis, bet ir kūnais“, - teigia teatro šamanu tituluojamas, ekstremalių pasirodymų viešosiose erdvėse nevengiantis performeris.
Žiūrovams savo dirbtuves atvėrė Edvardas Malinauskas, Dalia Čistovaitė, Danas Andriulionis, Artūras Šeštokas, Tomas Kiauka, Natalija Didenko, Julija Baranova, Eglė Degutytė-Kontrimienė, Jurga Sutkutė, Isroildžonas Barotis, kiti Klaipėdos menininkai.
