Pirmas žvilgsns į Vilniui skirtą MO parodą – sostinės metamorfozės ir kūrybinės laisvės paieškos

Kultiniu Ričardo Gavelio romanu besiremianti paroda išsiskiria patyrimine forma. Tai – totalinė instaliacija, todėl greta kuratorių, menotyrininkių Dovilės Barcytės ir Algės Gudaitytės kūrybinę komandą papildė teatro žmonės: parodos patirtį režisavęs vienas žymiausių Lietuvos teatro kūrėjų Oskaras Koršunovas bei scenografas Gintaras Makarevičius. Šeštadienį duris atversiančią parodą komanda pristatė spaudos konferencijoje.

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė pastebi, kad paroda „Vilniaus pokeris“, nors ir skirta Lietuvos sostinei, bus artima bei atpažįstama lankytojams iš bet kurio pasaulio kampelio. Joje gvildenami universalūs, o šiomis dienomis – ir skausmingai aktualūs klausimai: laisvė, laisva valia ir apsisprendimas bei su tuo ateinanti atsakomybė, siekis manipuliuoti protu bei pasipriešinimas metafiziniam blogiui.

„Paroda leis miestiečiams permąstyti jau susikurtą Vilniaus paveikslą, o atvykusiems iš svetur – atrasti šį užburiantį miestą ir tuo pačiu pagalvoti apie save ir santykį su gyvenama vieta.

MO „Vilniaus pokeryje“ kalbame apie žmogaus sąmoningą egzistenciją ir laisvą, kritiškai mąstantį bei kuriantį protą – tam reikalingos nuolatinės, daug jėgų reikalaujančios pastangos. Jos svarbios visur: ar gyventume totalitarizme, kuris irgi reflektuojamas parodoje, ar dabartinėje visuomenėje, kur turime kovoti už demokratiją, žmogaus teises, ekologinį mąstymą ir kitas svarbias temas“, – teigia M. Ivanauskienė.

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė džiaugiasi, kad naujoji MO muziejaus paroda bus įdomi ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir svečiams iš užsienio, o pasirinktos temos aktualumas yra nemarus.

„Sostinės jubiliejus yra kiekvieno mūsų šventė, ir šiandien galime kartu švęsti mūsų mylimo miesto jaunystę: ryžtą nuolat keistis, troškimą tobulėti ir atrasti, norą kurti savitą ir kūrybišką miestą, kuriame telpa visos idėjos bei jas kuriantys žmonės“, – pabrėžia Inga Romanovskienė.

Paroda „Vilniaus pokeris“ lankytojus įtraukia į visapusišką meninę patirtį: dailės kūriniai čia jungiasi ir sąveikauja su kompozitoriaus Antano Jasenkos kurtu garsu, Eugenijaus Sabaliausko šviesų sprendimais, paties Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ citatomis. Visa tai apipavidalina scenografo Gintaro Makarevičiaus sumanytas labirintas, įtraukiai vedantis parodos žiūrovą po miesto ir sąmonės metamorfozes.

Kintant parodos erdvėms permąstoma įvairialypė, tarsi upė taki miesto atmintis, aptemdyto ir pavergto proto būsenos; reflektuojama prarasta atmintis ir neužpildoma netekties tuštuma. Paskutiniosios parodos labirinto erdvės kalba apie laisvę ir jos formas – nuo kūrybos, improvizacijos, džiazo iki dešimtajame dešimtmetyje įvykusio eksperimentų bei saviraiškos sprogimo, besitęsiančio iki šių dienų.

„Parodoje remiamės gaveliško Vilniaus ir kiekvieno iš mūsų Vilniaus pajautos paralelėmis. Jas sujungia bendra atmosfera, kuriai talkina parodą įrėminanti Gintaro Makarevičiaus scenografija, Antano Jasenkos muzika, paties Gavelio tekstai, aktoriai, dalyvaujantys atidarymo dienomis Taigi, šioje parodoje bus daugiau sintezės nei įprastose, ir tai mus jau priartina prie teatro – menų sintezės reiškinio“, – pasakoja parodos režisierius Oskaras Koršunovas.

Pagrindinis Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ veiksmo laikas – vėlyvasis sovietmetis – yra didelę MO muziejaus kolekcijos dalį sudarančių autorių gyvybingiausios kūrybos metas, todėl jų darbuose atsispindi tų laikų socialinės, politinės, kultūrinės aktualijos ir Vilniaus miestiečių gyvenimas. MO muziejaus kolekcijoje – ir ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtinas menas, tematiškai jungiantis kolekciją su naująja paroda. XX a. antrosios pusės kūrėjus parodoje reprezentuos Kosto Dereškevičiaus, Arvydo Šaltenio, Raimundo Sližio, Marijos Teresės Rožanskaitės, Kazimieros Zimblytės ir kt. darbai.

Miesto raida parodoje neįsivaizduojama be kūrybinės laisvės proveržio, Lietuvos mene įvykusio po Nepriklausomybės atgavimo ir tebesitęsiančio iki šių dienų. Parodoje pristatoma lūžio karta, studijas baigusi Sąjūdžio metais, po Nepriklausomybės atgavimo atitolusi nuo savo įgyto išsilavinimo, ėmusi eksperimentuoti, plėsti vizualiojo meno ribas. Lankytojai parodoje sutiks Artūro Railos, Aido Bareikio, Ievos Martinaitytės-Mediodia, Gintaro Makarevičiaus, Dainiaus Liškevičiaus ir kitų dešimtojo dešimtmečio ryškiausių meno vardų kūrinius.

MO „Vilniaus pokeryje“ žvelgiama ne tik į Gavelio laikų, bet ir šių dienų Vilnių bei tarp laikmečių vykstantį dialogą. Parodoje plėtojama žmogaus ir miesto tapatybės bei santykio su istorija tema, atspindima per miesto simbolius: Gediminą ir geležinį vilką, Vilniaus Katedrą, romanui ypač svarbią balandžio simboliką klausiama, koks Vilnius yra šiandienos laisvėje. Svarbiu parodos akcentu tampa režisieriaus Gedimino Lapės videomontažas, atminties upėje sutalpinantis įvairių laikmečių dokumentinę medžiagą; savo vietą parodoje atranda Liudo Parulskio, Antano Dubros specialiai parodai kurti darbai.