Čia išties tvyro ypatinga atmosfera, ramybė, tam tikras ir susikaupimo, ir atsipalaidavimo jausmas. Čia daug erdvės svajonėms skleistis. Sako, tai vieta, kur jos išties pildosi...
Ritmas. Raida. Ramybė
Europos parkas – muziejus po atviru dangumi. Vien dėl to jis niekuomet nėra statiškas, nuolat kinta, gyvuoja gamtos ritmu. Galbūt tokia meno muziejaus forma lemia, kad jo kūriniai, regis gyvena gyvenimą, keičia apdarus, vis kitaip atsiskleidžia, prisipildo ateities nežinomybės, paslapties žavesio ryto saulės šviesoje, romantiško švelnumo dienai baigiantis.
Ir nuolatos, kasdien, kasmet, kas kūrinio gyvavimą, kas žmogaus gyvenimą, besisukantis ciklo ratas, jo ritmas ir kuriama muzika užpildo dienas, lemia unikalią vietos dvasią, nuotaiką. Ją pajusti gali kiekvienas. Tik reikia suderinti ritmą, skubančios kasdienybės ir gamtos išminties.
Europos parko pradžia
Muziejus po atviru dangumi Europos parkas skaičiuoja jau daugiau nei 30 gyvavimo metų. Anuomet, Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę, gal jausmas buvo panašus, bet ir kitoks.
1991-aisiais Europos parke įvyko pirmoji ekskursija – dailės studentų pasivaikščiojimas miškinga laukine vietove, kur kultūrinė žmogaus veikla buvo vos pradėjusi skintis kelią, kur stovėjo viena vienintelė, muziejaus įkūrėjo skulptūra, – Europos parko simbolis.
Meno miškas – išsipildžiusi svajonė ir erdvė svajotojams
55 hektarų plotą užimantis šiuolaikinio meno muziejus po atviru dangumi – išsipildžiusi vieno žmogaus svajonė. Neabejotinai atrodžiusi ambicinga, sudėtinga, sunkiai įgyvendinama idėja pavyko.
Pavyko ne šiaip, – šis muziejus ne kartą įvertintas net ir tarptautiniu lygmeniu, ir visą gyvavimo laikotarpį išlieka išskirtine meno ir kultūros erdve, traukiančia lankytojus, įgyvendinančia įkvepiančias kultūrines veiklas.
Netgi drąsiai galime sakyti, kad Europos parkas tapo vieta, kur galiausiai išsipildė ne vieno žmogaus ir ne viena svajonė – juk savo meno kūrinius čia įgyvendino (ir apgyvendino) daugiau nei 100 kūrėjų iš viso pasaulio. Be abejonės, svajonės pildosi ir toliau. Svarbu – svajoti.
„Nuostabi vieta dvasiai atgaivinti. Didelis dėkui auksinėms rankoms ir gilioms širdims. Įkvėpimo Jums ir daug džiaugsmo!“ – iš lankytojų atsiliepimų.
Moksleiviams – įvairios Europos parko edukacinės programos
Neabejotinai gerai svajoti sekasi mažiesiems parko lankytojams – daug vaikų į muziejų suguža šiltuoju metu laiku. Moksleivių grupės į Europos parką atvyksta pailsėti ir išmokti naujų dalykų, pasivaikščioti gryname ore, surasti lobių. Ir aišku, visuomet jų atranda. Juk kiekvienąkart kažką patyrę tampame turtingesni.
Vaikai, o taip pat ir suaugę, ypač mėgsta stabtelėti prie skulptūrų, kuriose – lyg koks magiškas užtaisas. Štai „Pinokis“ (aut. Evaldas Pauza) – daugelis siekia patrinti jo ilgą nosį, o palietę „Sėdinčio policininko“ (aut. Evaldas Pauza) kepurės ženklelį tiki apsidraudę nuo nemalonių nutikimų su teisėsauga. Ir žinoma, „Svajonė“ (aut. Meical Watts) – sako, palietus miegančio angelo sparną, tereikia mintyse pasakyti savo troškimą...
„Ekskursija po Europos parką, šviečiant pavasario saulutei, klausantis gidės įdomių pristatymų apie skulptūras, dalyvaujant edukaciniame užsiėmime „Surask lobį“, tikrai paliks puikių įspūdžių ir prasmingų žinių! Nuoširdus ačiū už priėmimą!“ – Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla.
Meniška kaita ir kelionė
Be abejo, gamta – įspūdingiausia kūrėja. Muziejuje po atviru dangumi visad egzistuoja darna ir harmonija, tarp gamtos ir žmogaus kūrybos. Simboliška, gražu atklysti į miško laukymę, kur erdvę staiga užpildo didžiuliai, žmogų praaugantys geležiniai lapai. Jie į šią tarpkultūrinę erdvę atkeliavo net iš Pietų Afrikos. Ir kiekvienas, besisukantis kartu su tokiu lapu, mintimis nukeliauja bet kokius nuotolius.
Argi ne geriausias metas kirti laiko sau ir savo svajonėms?
