Pirmojoje parodoje eksponuojamos tėvo ir sūnaus fotografijų vaizdų paralelės. A. Lukys panaudojo savo tėvo J. Lukio (1927–2001) fotonegatyvus, darytus būnant tremtyje Irkutsko srityje, Alzamajuje, ir kelerius metus grįžus į Lietuvą. Taip pat eksponuojamos A. Lukio fotografijos iš serijos „Ars Botanica“. Šią temos dalį inspiravo detalės, atrastos viename iš spalvotų tėvo J. Lukio negatyvų.
Tėvo sudaryti šeimyniniai fotografijų albumai jam buvo pirmoji tikra fotografijos mokykla. Sukurti vaizdinius paskatino tėvo nuotraukuose įžvelgtas žemdirbiškas santykis su gamta, graži ir natūrali gamtos aplinka bei augalai, tapę svarbiausiu besifotografuojančiųjų fonu ir dekoracija. Augalų stebėjimu paremta estetika autoriui virto daugiau kaip dešimtmetį trunkančiu projektu.
A. Lukys augalus fotografuoja iš minimalaus atstumo natūralioje aplinkoje įvairiais metų laikais sulankstomo tipo kamera. Toks metodas padeda kurti abstraktesnę ornamentuoto pobūdžio estetiką. A. Lukio gamtos fragmentų fotografijos parodoje „Ne tik šaknys. Pagal tėvo Juozo Lukio Sibire sukauptą archyvą“ tarsi įgyvendina tėvo estetinę svajonę.
Kita paroda – A. Lukio projektas „Ars Botanica“, pradėtas kurti 2006 m. Pirmosios fotografijos buvo skirtos dailininko Algimanto Švėgždos atminimui. Autorius ilgai dirbo su negyvais objektais. Parodoje kalbama apie termino „natiurmortas“ etimologiją.
Laikui bėgant A. Lukys pastebėjo nepaprastai įdomų augalų pasaulį. Anot fotografo, pasidomėjus šiuolaikiniu botanikos mokslu, atsivėrė neįtikėtinos augalų savybės, tokios skirtingos ir kartu panašios į gyvūnų. Daugelis augalų yra empatiški, jiems būdingos ir kitos psichologinės ypatybės, priskiriamos gyvūnams.
Nors projektas vystomas nemažai laiko, augalai fotografijose traktuojami per mirusios natūros prizmę. A. Lukys teigia, kad visoje šioje serijoje fotografijų siekia sukurti atgimimo jausmą.
Paroda veiks iki 2023 m. rugsėjo 17 d.
