Didžiausios kovos tarp dalyvių vyko dėl juvelyro Kazimiero Simanonio kūrinių, fotomenininko Kazio Daugėlos (1912–1999) fotografijos „Saulėlydis“ (apie 1939) ir Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) kūrinio „Besparnis angelas“ (apie 1962). Tačiau brangiausiai parduoti kūriniai – skulptoriaus Mato Menčinsko (1896–1942) „Indėno galva“ (1928–1934) ir restauratorės, tapytojos Liucijos Balzukevičiūtės (Łucja Bałzukiewiczówna, 1887–1976) tapytas Vilniaus bažnyčios interjeras.
„Kiekvieno aukciono rinkinys yra savitas. Tačiau turime konstatuoti faktą, kad savo intensyvumu, dalyvių susidomėjimu ir, žinoma, rezultatais, šis aukcionas grąžino meno rinką į prieškrizinį lygį. Smagu, kad šio įvykio dalyviais tapo ir išskirtiniai kūriniai bei vertybės ir unikalūs autoriai, kurių vardai grįžta į meno apyvartą“, – teigė Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirė.
Iš viso aukcione parduota beveik pusė kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo 18 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXXVI Vilniaus aukciono kūrinių triumfavo iš Pietų Amerikos parkeliavusi M. Menčinsko skulptūra „Indėno galva“, kurios kaina perkopė penkiaženklę sumą, taip pat už pradinę kainą parduota absoliuti retenybė – dailininkės L. Balzukevičiūtės tapytas paveikslas „Šv. Mykolo bažnyčios įėjimas į zakristiją, Vilnius“ (1913) bei dailininko Raimundo Sližio (1952–2008) ypatingai tiksliai nutapytas „Ligoninė. [Daktaro Montvilo seansas]“ (1980).
Didžiausias aukciono dalyvių aistras pakurstė juvelyro K. Simanonio XX a. 8 dešimtmetyje sukurti darbai. Ypač intensyviai varžytasi dėl moteriškos juvelyrikos – šių kūrinių kaina kilo ne procentais, o kartais. Brangiausiai parduoto šio kūrėjo komplekto, kurį sudaro auksuotas sidabro pakabukas, žiedas ir auskarai su turkiu, kaina kilo daugiau nei tris kartus.
Netikėtai susivaržyta ir dėl K. Daugėlos fotografijos „Saulėlydis“ – jos kaina kilo 2,7 karto. Dvigubai brangiau parduotas ir kito aukcione populiaraus autoriaus T. K. Valaičio kūrinys „Besparnis angelas“. Beveik dukart pradinę kainą viršijo ir Dalios Kasčiūnaitės, Audriaus Liaudansko ir Aspazijos Surgailienės (1928–2011) kūriniai.
„Kiekvienas aukcionas visuomet atspindi tam tikras meno tendencijas. Ne išimtis – ir šis aukcionas. Žinoma, kai kurias tendencijas buvo galima prognozuoti, bet visa aukcionų įdomybė ir paslaptis dažniausiai slypi netikėtumuose. Jų šį kartą buvo nemažai“, – teigė Vilniaus aukciono vadovė.
Be jau paminėtų lotų, LXXVI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Valdo Antano Gurskio, Šarūno Saukos, Valentino Antanavičiaus, Stasio Jusionio (1927–2022), Aloyzo Stasiulevičiaus, Rimo Zigmo Bičiūno, Artūro Šlipavičiaus–Šlipo, Broniaus Uoginto (1913–1988), Bronės Mingilaitės–Uogintienės (1919–1983), Adomo Galdiko (1893–1969), Makso Bando (Max Band, 1900–1974), Danieliaus Sodeikos, Bari Egizo (1869–1946), Salvadoro Dali (1904–1989) ir kitų gerai žinomų autorių darbai.
LXXVII Vilniaus aukcionas vyks šių metų birželio 2 d. Samuelio Bako muziejuje. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas visą balandžio mėnesį.
FAKTAI IR SKAIČIAI
10 250 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: Mato Menčinsko (1896–1942) „Indėno galva“ (1928–1934).
70 – tiek eurų kainavo pigiausias aukciono lotas – Antaninos Ramunės Vėliuvienės spalvotas ofortas „Undinėlė“ (1994).
1108 – po tiek eurų vidutiniškai vienam lotui išleido LXXVI Vilniaus aukciono vertybes įsigiję dalyviai.
233 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo juvelyro Kazimiero Simanonio sukurta moteriškų auksuotų sidabro papuošalų su turkiu komplektas, kaina.
18 – tiek procentų vidutiniškai kilo LXXVI Vilniaus aukcione parduotų lotų kainos.
7 – tiek iš viso ir daugiausia LXXVI Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) – kūrinių.
