1996-aisiais atnaujinus dabartinį šiaurinį Radvilų rūmų korpusą ekspozicija buvo įkurta ten, 2012-aisiais po nedidelės pertraukos ji vėl ten buvo atidaryta. Pradėjus rūmų rekonstrukciją, kurį laiką šie kūriniai buvo saugyklose ir visuomenė negalėjo jų pamatyti. Tad muziejininkai labai džiaugiasi atverdami savo vertingiausią rinkinių dalį muziejaus auditorijoms.
Progos švęsti – net kelios
„Kovo 16-ąją bus ne tik parodų atidarymas – tai daugiasluoksnis kultūros įvykis. 700-ojo jubiliejaus proga Vilniui dovanojame iš esmės naują muziejų – renovuotą pastatą su nuolatine ekspozicija, kuri bus čia tol, kol baigsis visų rūmų rekonstrukcija.
Antras sluoksnis – šiandien (2023 m. kovo 15 d. – Red.) muziejui sukanka lygiai 90 metų. Mat 1933-iųjų kovo 15-ąją Vilniuje atsirado Miesto muziejus, kurio kolekcijos dalis dabar yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio vertingiausia dalis, kadaise aristokratų dovanota Vilniaus meno ir mokslo bičiulių draugijoms. Mes kildiname save iš šio muziejaus, mums ši data brangi, nes rodo tam tikrą istorinę gelmę, nueitą kelią.
Trečias sluoksnis tas, kad mūsų vertingiausia rinkinio dalis – Vakarų Europos tapyba – tinkamai išeksponuota“, – RRDM vadovę pratęsė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.
Dar vienas svarbus įvykis, kad Radvilų rūmų pietinio korpuso Didžiojoje salėje trečiajame aukšte eksponuojama 19 šedevrų iš Lvovo Boryso Voznickio nacionalinės dailės galerijos rinkinio, kuris šiaip nekeliauja, yra nuolatinės ekspozicijos kūriniai, bet kadangi Ukrainoje tebevyksta brutalus karas, tie kūriniai atvežti į mūsų šalį, kad būtų išsaugoti ir pristatyti Lietuvos visuomenei.
Lietuvos meno mėgėjai gauna unikalią galimybę pamatyti šedevrus Radvilų rūmuose ir kitą dalį – LDK Valdovų rūmuose.
Naujai apie sena
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių.
Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų. Į ją patenka ir, pavyzdžiui, paskutinė išlikusi Lentvario dvarininko Vladislovo Tiškevičiaus kolekcijos dalis.
Atskirų laikotarpių ir nacionalinių mokyklų tapybą šis rinkinys atspindi netolygiai – jame vyrauja italų ir flamandų baroko dailininkų kompozicijos, tačiau Vakarų tapybos panoramą papildo ir kitų šalių menininkų batalinės ar buitinės scenos, efektingi animalistiniai ir religiniai paveikslai, peizažai, portretai.
Restauruojant ir renovuojant RRDM pietinį korpusą nuspręsta, kad kaip tik čia reikėtų įkurdinti šį rinkinį, prieš tai pažvelgus į jį nauju žvilgsniu.
„Norėjome savo ekspoziciją pristatyti truputį kitaip nei įprasta: ne chronologiniu, ne topografiniu, o teminiu principu. Ši paroda neatsivers skubančiam žmogui, ekspozicija neprabils tiems, kurie tik pralėks paviršiumi.
Būtina skaityti kuratorių Trojanos Račiūnaitės, Joanos Vitkutės ir Dalios Tarandaitės tekstus. Šių dailėtyrininkių įžvalgos, naujas žvilgsnis į senąją dailę yra kaip gelbėjimosi ratas žiūrovui, kuris nėra pripratęs prie dailės subtilybių, daugiasluoksnių metaforų, viena su kita rezonuojančių temų, antikos, mitologijos, Biblijos temų ir kitų niuansų, užfiksuotų dailės kūriniuose. Taigi primygtinai prašau skaityti tekstus“, – parodų žiūrėjimo būdą nurodė A.Gelūnas.
Taigi parodos kuratorės ekspozicijos struktūrą, lankytojų patyrimo maršrutą pasirinko organizuoti pagal tam tikras pačiuose kūriniuose glūdinčias temas.
Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją.
T.Račiūnaitė teigė: „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“
Sugrupavus paveikslus pagal apibendrintas temas (juose pavaizduotus atpažįstamus objektus ir užkoduotus siužetus), tikimasi ne tik pasiūlyti lankytojams skirtingas tos pačios temos menines interpretacijas, bet ir naujai atskleisti senus, intrigos ir įtaigumo nepraradusius meistrų kūrinius.
Dešimt skirtingų temų
Muziejinį pasivaikščiojimą po šešiose salėse įkurdintą parodą kuratorės siūlo pradėti nuo „Gamtos stichijų“ žaliosios erdvės, paskui keliauti į klasikinio raudonio prisodrintus „Darbų“ ir „Puotų“ kambarius, sekti pasakojimus apie ir šiandien aktualius „Pasirinkimus ir priesaikas“, „Geismus ir gundymus“, „Kovas“, o pasiekęs „Kelionių ir atradimų“ salę, žiūrovas ekspozicijos maršruto bus palydėtas į „Religinėms pasijoms“, „Vizijoms ir susitikimams“, „Miegui, budėjimui, mirčiai“ apmąstyti skirtas erdves.
Rengdamos kovo 16 d. atidaromą parodą kuratorės peržiūrėjo beveik visų kūrinių ankstesnius aprašymus, duomenis, restauruojant atliktus tyrimus; kai kuriuos jų patikslino, sukūrė ar perrašė buvusias interpretacijas, redagavo pavadinimus, atrado kelis provaizdžius ar analogus.
Perskaityti ekspozicijos kūrinius lydinčius meno istorikių komentarus lankytojai galės į QR kodus nukreipdami savo telefonus, o norintiems turėti šią vertingą medžiagą ir namuose neseniai išleistas išsamus ir gausiai iliustruotas parodos katalogas „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“.
J.Vitkutė vylėsi, kad „tiek atnaujinta Vakarų Europos dailės ekspozicija, tiek ją lydintis leidinys kiekvieną iš mūsų įkvėps geriau pažinti, gerbti ir toliau tirti nors ir fragmentišką, tačiau dėl to tik dar vertingesnį ir labiau intriguojantį mūsų senosios dailės paveldą“.
Žiūrovai jausis tarsi senoviniame salone
Tai, ką žiūrovai išvys Radvilų rūmų pietinio korpuso salėse, yra ir architektūros meno kūrinys. Architektas Aurimas Syrusas su kolegomis iš „IMPLMNT architects“ biuro suteikė kolekcijai rūbą.
Kadangi paroda teminė, tai ir eksponavimo būdas atitinkamas: yra centrinė laiptinė ir temos kaip klasteriai aplink ją, tam tikrai temai skirtos patalpos skiriasi ir spalvomis, ir erdvėmis.
„Parodos estetika kurta lengvai atsižvelgiant į klasikinius saloninės dailės eksponavimo elementus – rasite ir gana sodrų spalvingumą, ir tirštas kompozicijas, matysis medžiagų taktilika, tam tikri blizgumai – paveikslų rėmų ir kitas, šiuolaikiškesnis, įėjimų į sales metalinis blizgesys. Tai irgi lengva saloninės dailės interpretacija per šiuolaikinę prizmę“, – savo sumanymą paaiškino A.Syrusas.
Atėję į Radvilų rūmų pietinį korpusą, kai jie dar neturėjo vidaus veido, architektai pamatė itin kontrastingą vaizdą tarp istorinių erdvių ir šiuolaikinių inžinerinių sprendimų, itin kritišką jų tarpusavio dermę. Tad tam tikrą kontrastą jie paliko ir ekspozicijoje, kaip yra kontrastas tarp senosios dailės ir šiuolaikinio žiūrovo.
Gelbėjami kūriniai iš Ukrainos
Radvilų rūmų pietinio korpuso Didžiojoje salėje atidaroma paroda „Nuostabieji karo pabėgėliai“, kurią sudaro XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvovo B.Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių. LNDM bendradarbiavimas su šia institucija prasidėjo draugiškais abipusiais vizitais slopstant koronaviruso pandemijai, anuomet optimistiškai buvo numatyta daugybė bendrų veiklų: parodų, paskaitų ir kūrinių restauravimo projektų.
Po lemtingosios 2022 m. vasario 24-osios bendradarbiavimo formos drastiškai pasikeitė ir Lietuvos muziejininkai aktyviai ieškojo būdų padėti savo kolegoms ukrainiečiams. Vienas jų – saugiai atgabenti vertingiausius Ukrainos muziejų meno kūrinius į Lietuvą.
Taip pernai žiemą LNDM saugyklas pasiekė 66 išskirtinės vertės eksponatai iš Kijevo, Odesos ir Lvovo muziejų. Nedidelėje, bet labai vertingoje ekspozicijoje rodoma atrinkta atgabentų kūrinių dalis iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos, Flandrijos, Vokietijos ir Austrijos.
LNDM generalinis direktorius, šio projekto vadovas dr. A.Gelūnas atskleidė: „Yra ir sensacijų: pirmą kartą Lietuvos publika išvys ispanų genijaus Francisco Goyos tapybos kūrinį, kad ir nedidelę, bet labai šiam autoriui būdingo siužeto ir stilistikos drobę „Macha balkone“.
Lietuviškojoje kolekcijoje esantis vieno garsiausių olandų peizažisto Meinderto Hobbemos kūrinys „Senas malūnas“ šioje ekspozicijoje sulaukė „poros“ – ukrainietiškoji kolekcija suteikia galimybę pasigrožėti šio menininko kūriniu „Peizažas su vandens malūnu“.
Sensacijų sąrašą vainikuoja paslaptingojo prancūzų karavadžisto Georgesʼo de La Touro šedevras „Mokėjimas“, kuriam numatyta atskira išskirtinė eksponavimo vieta.“
Paroda „Nuostabieji karo pabėgėliai“ tarsi pratęsia ir papildo gretimose salėse išsidėsčiusią senosios Vakarų Europos tapybos iš LNDM rinkinio parodą, nejučia skatindama gretinti ir svarstyti, kas lėmė skirtingą kolekcijų formavimąsi ir kas šių šimtmečių senumo kūrinių laukia toliau.
Parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“ atidaromos 2023 m. kovo 16 d. 18 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje, pietiniame korpuse.
