Į parodos atidarymą susirinko itin įvairi publika – tiek diplomatai, tiek Prancūzijos lietuviai, tiek Paryžiaus meno atstovai: menininkai, galerininkai, meno kolekcininkai.
„Menų tilto“ vadovas Edvidas Žukas pasakojo, jog per atidarymą ekspozicijų salėse klegėjo daugybė garsių meno žmonių. Jam ypač malonus buvo jau kolega tapusio Paryžiaus intelektualo, meno kritiko Christian‘o Noorbergen‘o apkabinimas. Jis kuravo ankstesnę galerijos parodą vykusią 2019 m. toje pačioje erdvėje.
„Ši vilniečių menininkų paroda tapo Paryžiaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, kuriuo tikrai labai džiaugiamės ir didžiuojamės. Jos metu užsimezgę ar atnaujinti kontaktai lems glaudesnius Lietuvos ir Prancūzijos meno pasaulio ryšius, naujus bendrus projektus tiek vienoje, tiek ir kitoje šalyje“, – sakė E. Žukas.
Parodos atidaryme taip pat dalyvavo prestižinės meno institucijos, Pompidu nacionalinio meno ir kultūros centro prezidentas Laurent'as Le Bonas. Jis nuoširdžiai pasidžiaugė paroda ir pasveikino su sėkminga ekspozicija. Pasak parodos kuratorės Julijos Dailidėnaitės Palmeirao, šių metų rudenį Laurent'as Le Bonas pirmasyk atvyks į Vilnių, sutiko būti jos rengiamo tarptautinio projekto – „Jaunojo tapytojo prizas“ komisijos nariu.
„Parodos atidarymas buvo didelė sėkmė. Publikos atsiliepimai apie šią parodą yra itin teigiami, jie ją įvardino kaip gaivią ir įtraukią. Paryžius yra viena didžiausių pasaulio meno sostinių. Čia kasdien vyksta daug meno renginių, galima pamatyti įvairaus lygio meno pristatymus. Mūsų paroda pavyko tokia, kokios ir tikėjome – solidi, išlaikyta ir pristatanti puikius Lietuvos menininkus. Iš vakarykščių atsiliepimų galiu teigti, kad paroda yra tikrai aukšto lygio ir kai kurie mūsų pristatyti menininkai buvo įvertinti kaip išsiskiriantys ir verti atidesnio žvilgsnio“, – atidarymo įspūdžiais dalinosi kuratorė.
Pasak jos, kiekvienam menininkui svarbu būti pamatytu. O būti pastebėtam pasaulio meno mekoje, Paryžiuje yra tikrai svarbus įvykis, galintis lemti jo ateities karją.
„Vakar įvyko keli kontaktų apsikeitimai tarp menininkų ir Paryžiaus kuratorių bei galerininkų, tad tik laikas parodys, ar šios pažintys bus sėkmingos“, – pastebėjo J. Dailidėnaitė Palmeirao.
E. Žukas pastebėjo, kad Paryžius istoriškai yra svarbus Vilniaus ir Lietuvos menininkams, nes daugeliui praėjusio amžiaus pradžios ir vėlesnių laikų kūrėjams jis buvo pagrindiniai vartai į meno pasaulį ir pripažinimą.
Vilniaus jubiliejui skirtoje ekspozicijoje pristatyti Audros Vau, Andriaus Zakarausko, Vytenio Lingio, Mykolo Saukos, Imanto Selenio, Medos Norbutaitės, Eglės Kuckaitės, Patricijos Jurkšaitytės, Lino Jusionio, Antano Sutkaus, Vilmanto Marcinkevičiaus, Ingos Galinytės, Nerijaus Ermino, Bertos Tilmantaitės, Neringos Rekašiūtės, Rūtos Meilutytės, Aurelijos Striužės, Tado Cern kūriniai. Dalis menininkų taip pat atvyko į atidarymą.
Kas susilaukė daugiausiai dėmėsio? Pasak kuratorės, publika labai įdomiai pasidalino dvi dalis.
Prancūzai itin daug dėmesio ir gerų žodžių skyrė Audros Vau skulptūroms ir video instaliacijai, Imanto Selenio fotografijoms, Lino Jusionio ir Andriaus Zakarausko tapybai.
O Prancūzijos lietuviai liko susižavėję Vytenio Lingio bei Medos Norbutaitės tapyba, Vilmanto Marcinkevičiaus piešiniais. O štai Antano Sutkaus fotografijos bei Mykolo Saukos skulptūrinė instaliacija nepaliko abejingais nei prancūzų, nei lietuvių.
Paroda veiks iki kovo 20 d.
