Šie paveikslai yra kertiniai nuolatinių ekspozicijų eksponatai, europinės dailės šedevrai ir neįtikėtina dovana iš karo siaubiamos šalies. Per Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą jie buvo vežami laikantis ypatingo slaptumo, specialiu transportu ir su ginkluota palyda.
Ramiais taikos metais, kai kultūros paveldui niekas negresia, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo, nes šie kūriniai – svarbiausi muziejinių ekspozicijų akcentai. Maskolijos agresijos sąlygomis tokios parodos surengimas Lietuvoje yra ir bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių raketų antpuolių grėsmių, ir išskirtinė Lvivo dovana Vilniui, mininčiam jubiliejų.
Lvive išsaugoti meno kūriniai susiję su Lietuvoje kauptomis meno kolekcijomis
Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios europinės dailės kolekcijų, nes šis kraštas po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Austrijos imperijai ir gavo kultūrinę bei politinę autonomiją. Tuo metu Lietuva buvo atsidūrusi carinės Rusijos represijų gniaužtuose, mūsų krašte kauptas paveldas buvo skurdinamas, grobstomas, o nuo carinės valdžios priverstos bėgti kilmingos šeimos ieškojo galimybių išvežti turtą į saugesnes šalis. Todėl ši paroda leidžia prisiminti ir prarastas Lietuvos istorines kolekcijas, kuriose taip pat būta ne vieno parodoje pristatomo dailininko ar jų mokyklų darbų.
XV a. – XX a. pradžios garsių italų, vokiečių, flamandų, ispanų, austrų, lenkų ir kitų šalių autorių tapybos darbai šiai parodai atrinkti taip, kad chronologiškai (stilistiškai) ir geografiškai atspindėtų itin turtingą Lvivo galerijos kolekciją. Taip pat siekiama, kad Vilniuje būtų galima pamatyti Lietuvos valdovų ir didikų kolekcijose buvusių tų pačių meistrų arba jų mokyklų kūrinius. Taigi, daugelis pristatomų šedevrų turi lituanistinį kontekstą, nors ir savaime yra itin vertingi Gotikos, Renesanso, Manierizmo, Baroko, Klasicizmo, Romantizmo ir Moderno kūriniai, kurie galėtų papuošti bet kurį pasaulio muziejų.
Pavyzdžiui, parodoje rodomi Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Ältere) kūriniai, – šių meistrų kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams dirbusius dailininkus. M. Šongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai. Pagal Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst) aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų kolekcijose yra buvę Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci), Ticiano (Tiziano Vecelli), Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Jano Breigelio Vyresniojo (Jan Brueghel l’Ancien), Sasoferato (Sassoferrato), Karavadžo (Caravaggio), Chosė de Riberos (José de Ribera), kitų Renesanso ir ankstyvojo Baroko italų, taip pat flamandų, vokiečių, ispanų dailininkų kūrinių. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad šie Jogailaičių bei Vazų dinastijų valdovų rinkiniuose buvę kūriniai, valdovams reziduojant Lietuvos sostinėje, dažnai puošė ir Valdovų rūmų menes. Daugelio šių, taip pat kitų vėlesnio laikotarpio dailininkų kūrinių (pvz., Lukos Džordano (Luca Giordano)) būta Lietuvos didikų (kunigaikščių Čartoriskių, Radvilų, Sanguškų, Sapiegų, grafų Tiškevičių, Tyzenhauzų, Pšezdzeckių ir kt.) dailės kolekcijose.
Parodoje pristatomas Karlas Dolčis (Carlo Dolci) tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johanas Baptistas fon Lampis Vyresnysis (Johann Baptist von Lampi der Ältere) kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Mateika (Jan Matejko) ir Voicechas Horacijus Kosakas (Wojciech Horacy Kossak) įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.
Tarptautinė paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“ liudija šio Vidurio ir Rytų Europos regiono bendrus istorinius europinius ryšius, kuriuos patvirtina turtingas Lvivo bei Vilniaus kultūrinis ir meninis paveldas.
Vilniuje – vertingiausia Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos tapyba
Šioje parodoje bus eksponuojami svarbiausi ir neabejotinai vertingiausi dailės eksponatai net iš 18 padalinių-muziejų turinčios Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos. Tarp 33 pristatomų XV–XX a. dailės darbų bus galima išvysti Sebastiano Ričio (Sebastiano Ricci) kūrinį „Hagara dykumoje“, Jano Mateikos „Dailininko vaikų portretą“, Henryko Semiradzkio (Henryk Siemiradzki) paveikslą „Kristus ir samarietė“, Leonardo da Vinčio, Peterio Pauliaus Rubenso, Jano Breigelio Vyresniojo dirbtuvių kūrinių.
Tai liudija vakarietišką Vidurio ir Rytų Europos regiono kultūros pakraipą. Šią parodą lydės turtinga kultūrinė ir edukacinė programa – lankytojai galės plačiau susipažinti su Lvivo ir Vakarų Ukrainos regionu, jo tapybos tradicijomis, meno apsauga karo paveiktose teritorijose ir kitais Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ekspozicijos rinkiniais.
Vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis. Muziejinės kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.
Parodos kuratoriai – Vydas Dolinskas, Taras Vozniak, Igor Khomyn, Marijus Uzorka, Daiva Mitrulevičiūtė, Ignas Račickas.
Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija
Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ištakos siekia XIX a. antrą pusę, kai vietos inteligentija ėmė diskutuoti apie poreikį turėti miesto paveikslų galeriją. Tačiau idėjos materializavimas užtruko. XX a. pradžioje geradariai ėmė dovanoti galerijai meno kūrinius, aukoti pinigus, už kuriuos pradėti pirkti amžininkų ir senųjų autorių tapybos darbai.
1907 m. buvo įsigyta didelė verslininko Ivano Jakovičiaus Vakarų Europos tapybos kolekcija, kuri ir tapo Lvivo miesto paveikslų galerijos pagrindu. Tų metų vasario 14 d. laikoma galerijos gimtadieniu. Kurį laiką galerija neturėjo savo namų, o jos ekspozicijos ir parodos glaudėsi kituose Lvivo muziejuose, rotušėje. Pagaliau 1914 m. galerijos reikmėms buvo įsigyti mokslininko, literato ir kolekcininko Vladislavo Lozinskio (Władysław Łoziński) rūmai kartu su jo sukaupta meno kolekcija.
Neramūs buvo Pirmojo pasaulinio karo ir kovų už Ukrainos bei Lenkijos nepriklausomybę metai, tačiau Lvivo miesto paveikslų galerijos pastatas ir rinkiniai buvo apsaugoti. 1919 m. galerijos kolekcijas praturtino Boleslavo Ožechovičiaus (Bolesław Orzechowicz) dovana.
1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lvivo galerija perėmė saugoti sovietų, o vėliau nacių likviduojamų daugelio privačių rinkinių ar kitų institucijų kolekcijas. Tarp jų buvo grafų Dzedušyckių (Dzieduszycki), grafų Goluchovskių (Gołuchowski), kunigaikščių Liubomirskių (Lubomirski), Bovarovskių (Bowarowski), taip pat Dvasinės seminarijos, Diecezijos muziejaus, Karaliaus Jono III nacionalinio muziejaus, Nacionalinio Osolinskių fondo, Vakarų Ukrainos pilių ir rūmų tapybos bei kitų meno vertybių rinkiniai. 1940 m. galerija jau turėjo 6 tūkst. eksponatų. Deja, karo metais dalis vertingų kūrinių dingo.
Pokariu Lvivo miesto paveikslų galerijos rinkinius labiausiai praturtino ekspedicijose sukauptos vertybės, kurios tuomečio direktoriaus Boryso Voznyckio ir daugelio kitų galerijos darbuotojų buvo didvyriškai gelbėjamos iš apleistų, uždarytų Lvivo ir visos Vakarų Ukrainos bažnyčių, cerkvių, griūvančių rūmų. Po kelių dešimtmečių galerija jau saugojo daugiau nei 12 tūkst. eksponatų.
Šiandien Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija yra vienas didžiausių ir turtingiausių Ukrainos muziejų, saugančių ir rodančių neįkainojamą visos Europos ir Ukrainos dailės paveldą. Galerija turi net 21 ekspozicinį padalinį. Rinkiniuose yra daugiau nei 64 tūkst. vertingų eksponatų nuo Antikos iki šių dienų. Tai yra bene garsiausias pasaulyje Ukrainos muziejus. Galerijoje saugomos vertingos Vakarų ir Vidurio Europos senosios tapybos, Baroko epochos skulptūrų, XVI–XIX a. Abiejų Tautų Respublikos istorinių asmenybių ir jų palikuonių portretų, lenkų bei austrų dailininkų paveikslų, ikonų, baldų ir kitų taikomosios dailės kūrinių kolekcijos.
Daug galerijoje saugomų vertybių yra svarbios ir lituanistiniu požiūriu. Todėl reta tarptautinė teminė paroda, rengiama Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje, apsieina be Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos skolinamų eksponatų. 2012 m. Vilniuje buvo surengta didžiulė su Lietuva susijusių istorinių asmenybių portretų paroda, kurios pagrindą sudarė galerijos kūriniai, o 2022 m. Valdovų rūmų muziejaus lankytojai galėjo pasigrožėti Baroko skulptūros genijaus Johano Georgo Pinzelio (Johann Georg Pinsel) ir jo aplinkos kūriniais. J. G. Pinzelio „Madona“ įkūnijo pačios Ukrainos kančią.
2022 m. prasidėjus Maskvos agresijai, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vertybės buvo paimtos iš ekspozicijų ir padėtos saugoti į specialias saugyklas, kurios priglaudė ir kitų rytinės bei vidurio Ukrainos muziejų svarbiausius rinkinius. Lvivo apylinkėse esantys kai kurie galerijos padaliniai nukentėjo nuo barbariškų maskolių bombardavimų, saugyklose saugomoms vertybėms kenkia dažni ir ilgai trunkantys elektros energijos pertrūkiai.
