Dauguma besidominčių šiuolaikine Lietuvos tapyba atpažins menininko kūrybai būdingas ambientiškas scenas, sustingusias laike tarsi „stop“ kadras, ir dažnai jo paveiksluose pasikartojančius elementus ar situacijas, atliepiančius jo kūrybinėje praktikoje vyraujančią kinematografinę logiką.
Pastebimas ir neretai pasitelkiamas apribotas žiūrėjimo laukas, naudojamas kaip sąmoninga strategija pabrėžti mintyse sukeliamą žinojimo ir suvokimo stygių, polemizuojantį su išgrynintu bei estetizuotu vaizdu. Šis dvilypumas aktualizuoja stebėjimą, suteikia jam įdomumo ir problematiškumo. Toks vaizdo konstravimas, o taip pat filosofinė metodika, tapyboje įgalinami kaip tam tikros kultūrinės gairės ar įrankiai savirefleksijai.
"Anksti atsikėlęs ir išėjęs pro savo studijos duris, stovėdamas beveik pačiame Antakalnio viduryje ir žvelgdamas į mišką, galiu išgirsti tolumoje dunksintį traukinį. Far away trains passing by – tolumoje traukiniai važiuoja pro šalį. Ši galvoje įstrigusi frazė iš Ulricho Schnausso albumo pavadinimo, mane vis persekioja. Sąstingis, tyla, jokio reikšmingo stebimo veiksmo, tik kasdienybė, nevalingai besirutuliojanti kažkur tolumoje. Toks suskliaudimo ir skaidrumo momentas.
Negaliu visiškai atsiriboti nuo objektų. Vos pradėjus piešti žvilgsnis ar mintys nenorom krypsta prie vienų ar kitų objektų, interjerinių ar peizažinių situacijų. Tarsi nenoriu jais nieko konkretaus pasakyti, verčiu juos aiškiai neapibrėžtais. Mane žavi, kaip savo specifiškumą praradęs objektas ima daug labiau veikti savo forma ir plastinėms savybėmis, kurti naujas pjautas. Bet kartu išlaiko šiek tiek kontekstualumo, plastinį poveikį papildančio patirtinėmis ir kultūrinėmis asociacijomis.
Nesinori konstruoti jokios reikšmės, tik patį paveikslą. Nieko nepasakojant, susikoncentruojant į sensualumą – vidines paveikslo įtampas, meditatyvumą, melancholiją. Viso to nesureikšminant ir kartais pažvelgiant į tai su tam tikra ironija ir humoru.
Dienos pabaigoje sėdžiu ir dairausi aplinkui, laukdamas. Tačiau iš tiesų nieko nelaukiu. Tai – laukimas kaip būsena. Išties nieko reikšmingo negali nutikti. Tai ir vidinė jausena, ir aplinkinio pasaulio vertinimas. Žvilgsnis vėl krypsta į horizontą, užkliūdamas už kažko nereikšmingo. Tiek judesys, tiek vaizdas kartojasi tarsi kilpa". /Linas Jusionis/
Linas Jusionis (g. 1986 m.) 2007–2011 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo bakalauro laipsnį, o 2011 m. baigė freskos ir mozaikos magistro studijas. Nuo 2009 m. menininkas dalyvauja grupinėse parodose ir rengia asmenines – šioji bus jau šeštoji kūrėjo personalinė paroda Galerijoje VARTAI. Nuo pat L. Jusionio debiuto jo tapyba įgijo gausybę gerbėjų Lietuvoje, jo kūrinių yra įsigiję „MO muziejus“, „Lewben Art Foundation“ ir kiti privatūs Lietuvos bei užsienio kolekcininkai.
Globėjas: Renata ir Rolandas Valiūnas. Galerijos rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Rytas, Vilma Dagilienė, Roma Puišienė, Rasa Juodviršienė, Romas Kinka, Ekskomisarų biuras, MailerLite, Plieno Spektras. Parodos dizainas: Taktika Studio.
Paroda veiks iki balandžio 14 d. Ji yra kultūrinio maršruto Vilniuje SUMENĖK dalis.
Galerijos darbo laikas vasario mėnesį: II – V 14:00 – 18:00, VI 12:00 – 18:00
Likusiu parodos veikimo metu: II – V 14:00 – 18:00, VI 12:00 – 16:00
Arba susitarus privačiam vizitui.
