Projekto iniciatorė K. Inčiūraitė pristato skulptūriškai monumentalų, kartu itin subtilų muzikinį performansą, kuris pateikia užuominų į gamtos pasaulį. Kai kurias choristes autorė įkurdina žaliuose, kūną paslepiančiuose hamakuose, kuriuos interpretuoja kaip vieną iš drugelių vystymosi etapų – kokonuose esančias lėliukes, palengva virstančias sparnuotais vabzdžiais.
Kaip ir ankstesniuose projektuose, K. Inčiūraitė toliau bendradarbiauja su įvairiais muzikos kūrėjais, išryškindama juos ir paskiro choristės(-o) vaidmenį. Gretindamos besivystančio drugelio ir augančio vaiko pasaulį, parodydamos, kad ir medijų realybė tampa mūsų atminties dalimi, žaliuose kokonų lopšiuose esančios vokalistės viena po kitos atlieka individualiai pasirinktas lopšines, prisimintas iš vaikystės arba atkurtas iš TV ekranų. Repertuarą papildo ir bendrai atliekama lopšinė. Į hipnotinių melodijų jūrą įsilieja talentinga airių kompozitorė ir atlikėja Ellen King (ELLLL), kurios eksperimentinė elektroninė muzika sujungia choro atliekamas lopšines ir papildo projektą konceptualiu muzikiniu turiniu. Pasak K. Inčiūraitės, „kadangi šiuo metu gyvenu Airijoje, ypač malonu pakviesti talentingą airę muzikantę Ellen King prisijungti prie šio muzikinio projekto. Be galo džiaugiuosi, kad jai patiko sumanymas.“
Pasak E. King, „tai – nepaprastai unikalus projektas! Niekada anksčiau nedirbau su choru, todėl labai įdomu bendradarbiauti su VU choru ir Kristina, kartu vystyti šio projekto viziją. Pasitelkdami elektroniką galime išplėsti ribas, ką žmonės tikisi išgirsti ar kas jiems asocijuojasi su lopšinėmis ir žmogaus balsu.“
Svarbu paminėti, kad E. King palaiko elektroninės muzikos emancipacijos strategijas. Ji yra pirmojo Airijos moterų elektroninės muzikos kolektyvo „Gash Collective“ įkūrėja, atkreipia dėmesį į moteris, queer ir nebinarinės lyties atstovus tarp didžėjų: „Grupė įkurta bendraujant su bendraminčiais ir dalinantis bendru nepasitenkinimu muzikos industrijoje. Ypač dėl to, kad tokiems kūrėjams trūksta matomumo ir galimybių, todėl sumanyta bendradarbiauti visoje Airijos saloje ir sukurti platformų kylantiems menininkams. Tai mes pasiekėme nuolat rengdami didžėjavimo ir prodiusavimo dirbtuves, renginius ir radijo laidas, muzikos įrašus (2023 m. pradžioje pasirodys nauja „Gash Collective“ kompiliacija).“
E. King iškilo kaip Korko elektroninės muzikos atlikėja, o nuo 2018 m. apsigyveno Berlyne: „Turint omenyje Berlyno mastą ir didžiulę renginių įvairovę, kuri skleidžiasi skirtingose medijose ir žanruose, šiame mieste nesunku rasti naujų ir įkvepiančių darbų. Kita vertus, Korkas yra daug mažesnis nei Berlynas ir kūrėjų bendruomenė čia – labiau susitelkusi, nes ypač sudėtingos Airijos licencijavimo taisyklės, trūksta tinkamų erdvių, todėl žmonėms dažnai tenka kūrybiškai dirbti kartu, ieškoti naujų sprendimų ir įveikti iššūkius.“
Muzikantė sako, kad artimiausiu metu ji nori „kurti ir bendradarbiauti projektuose už savo komforto zonos ribų“, ateinančius kelis metus įgyvendinti naujus muzikos projektus Korko „Midsummer“ festivalio kontekste, klubinės muzikos sferoje, kartu su „Gash Collective“ kolektyvu ir atskirai.
Ellen King (ELLLL) – airių kompozitorė, prodiuserė ir didžėja, gyvenanti Berlyne, Vokietijoje. Savito braižo atlikėja kuria tiek šiuolaikinės, tiek klubinės muzikos kompozicijas, pasižyminčias abstrakčiu eksperimentalumu, fragmentiškais ir sunkiais boso ritmais. Jos muzika keliauja nuo pulsuojančių melodijų ir sklandančių breikbytų iki neįprasto, šalto perkusinių instrumentų skambesio ir kinematografiško ambiento. Ellen išleido kelis EP albumus, kuriuose atsiskleidžia kaip talentinga prodiuserė. Tarp įrašų kompanijų yra „Paralaxe Editions“ (ES), „Glacial Industrials“ (IE) ir „First Second Label“ (IE). Be klubinės muzikos, Ellen yra ir tarpdisciplininio meno kūrėja, dirbanti su vizualiųjų menų, kino, šokio ir performanso meno atstovais. Tarp naujausių darbų – garso dizainas ir partitūra teatro spektakliui „Das Ereignis“, kuris atliktas Hamburgo „Deutsches SchauSpielHaus“ teatre, ir muzikinė kompozicija „Images & Sensations“, sukurta garsiam Airijos naujosios muzikos ansambliui „Crash Ensemble“.
Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, vienas žinomiausių Lietuvos moterų chorų, veiklą pradėjo 1980 metais. „Virgo“ puoselėja chorinės kultūros tradicijas universitete, supažindina studentus ir klausytojus su įvairių epochų, stilių muzika, ruošia muzikinius projektus, dalyvauja festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienyje. Savo programas choras pristatė daugiau nei 20 šalių. Koncertus surengė JAV ir Kanadoje, pasirodė Kuboje, Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje. „Virgo“ koncertavo garsiose koncertų salėse: Romos šv. Cecilijos akademijoje, Sankt Peterburgo M. Glinkos kapeloje, Montrė I. Stravinskio auditorijoje, Katalonijos Montserato vienuolyne, Valensijos „Palau de la Musica“, Tokijo olimpinio centro koncertų salėje, Brazilijos teatre „Juiz de Fora“ ir kt. Choro meno vadovė ir dirigentė: Rasa Gelgotienė; chormeisterė: Indrė Pinkevičė.
Kristina Inčiūraitė – tarpdisciplininio meno kūrėja, šiuo metu gyvenanti Airijoje. Kuria vaizdo instaliacijas, eksperimentinius filmus, fotografijas, objektus, kartu su įvairiais atlikėjais pristato muzikinius performansus. Daug dėmesio autorė skiria tapatybės analizei ir transformacijoms skirtingose socialinėse terpėse. Ji kritiškai analizuoja, tačiau subtiliai perteikia aktualijas, vengia aiškaus ir vientiso pasakojimo. Kūrėja laviruoja tarp trapios realybe?s ir fikcijos ribos, atveria intymia? patyrimų erdve?, kurioje jaučiamas takus laikas.
Jos kūriniai eksponuoti Nacionalinėje dailės galerijoje, MO muziejuje ir Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, Nacionaliniame XXI amžiaus meno muziejuje MAXXI Romoje, Kinijos nacionaliniame meno muziejuje Pekine, Ukrainos nacionaliniame meno muziejuje Kijeve, KUMU meno muziejuje Taline, Rio de Žaneiro kultūros centre „Oi Futuro“, Kalmaro meno muziejuje, Budapešto parodų rūmuose „Mucsarnok“ ir kt.
