Kaip rašoma parodą lydinčioje Vaido Petrulio esėje, modernizmo architektūros ženklų rasime kone kiekviename didesniame mieste. Vis dėlto dėl politinių ir ekonominių aplinkybių kai kurie miestai išgyveno ypatingą pakilimą ir Kaunas buvo vienas iš tų miestų, kuriuose modernizmo palikimas ypač stipriai paveikė erdvinės aplinkos charakterį, kūrė naują vietos dvasią.
Nors pokyčiai buvo inspiruoti universalių modernaus pasaulio vaizdinių, kiekvienu atveju formavosi unikali architektūrinė aplinka. Vienas iš svarbiausių kaunietiškosios architektūros bruožų – savita tradicijos ir naujumo sąveika. Šią savybę itin išraiškingai atskleidžia semantiniai paradinio ir galinio fasado skirtumai.
Parodoje fotomenininkas G.Česonis gretina tarpukario laikotarpio statinių monumentalius, reprezentacinius fasadus, kurie pasižymi detalių įvairove, solidžiais balkonais, įmantrių formų paradinėmis durimis, dekoro elementais, kokybiškomis medžiagomis ir kuria atpažįstamą Kauno miesto moderniosios architektūros ornamentiką, su paprastais, nedekoruotais galiniais fasadais, paženklintais kukliomis tarnų laiptinėmis.
Pasak V.Petrulio, „paradoksalu, bet būtent galinės namų erdvės, kuriuose dominuoja pragmatiškas utilitarumas, šiandien mums atsiskleidžia kaip autentiškas modernizmo estetikos liudijimas. Modernistinis miesto veidas žvelgiant iš kiemo pusės atsiskleidžia kur kas išraiškingiau nei galime pastebėti eidami gatve. Šiame paradokse slypi vienas iš ryškesnių Kauno genius loci bruožų“.
Tai – pirmoji G.Česonio, Kauno fotografijos galerijos, rezidencijos ir leidyklos direktoriaus, Vilniaus dailės akademijos docento paroda Japonijoje.
Paroda rengiama festivalio „Laikas Lietuvai. Septyni spalvoti žvilgsniai“, skirto Lietuvos ir Japonijos draugystės 100-mečiui paminėti, programoje bei kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto dalis.
