Jau 21-ą kartą surengtas simpoziumas šiemet buvo pristatytas kaip „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ programos dalis. Parodoje eksponuojami simpoziume dalyvavusių menininkų sukurti porceliano kūriniai. Pagrindinė tema – „Porceliano miestas“ – kvietė kūrėjus apmąstyti postindustrinį keramikos meną ir dizainą, ieškoti ryšio su Kauno miesto porceliano paveldu.
Šių metų kaulinio porceliano simpoziumo dalyviai – tai keramikos srityje gerai pasaulyje vertinami menininkai ir tarpdisciplininio meno kūrėjai: Monika Patuszynska (Lenkija), Alison Safford (JAV), Janina Myronova (Lenkija / Ukraina), Sabrina Basten (Vokietija), Jurgita Jasinskaitė (Lietuva), Ming-Miao Ko (Belgija), Jānis Kupčis (Latvija), Viktória Maróti (Vengrija), Liudas Parulskis (Lietuva). Simpoziumo ir parodos vyr. kuratorius – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto doc. Remigijus Sederevičius.
Paroda simboliškai nutiesia tiltą tarp regioninės kaulinio porceliano istorijos ir šiuolaikinės, daugiakultūrinės, tarpdiscipliniškos visuomenės. Parodos autoriai – dauguma atvykę į Lietuvą iš skirtingų šalių ir vos keletas tiesiogiai baigę keramikos studijas – pasitelkę sudėtingą kaulinio porceliano medžiagą atskleidžia, kokia įvairi gali būti meninė ir idėjinė išraiška.
Simpoziumo organizatorių nuomone, svarbu ir įdomu į vieną parodą sukviesti skirtingų kartų bei disciplinų menininkus, nes tik nustojus juos segmentuoti parodomis, mugėmis, taikomojo ir vizualinio meno kategorijomis atsiranda naujos galimybės šiuolaikiniui menui bei visoms jo rūšims atrasti, o gal ir išrasti naujas technologijas, evoliucionuoti individualiai. Praplėsti savo uždarą sritinį lauką per naujus, „iš šono“ inicijuotus eksperimentus, formuojančius visuomenės, kuratorių ir pačių menininkų suvokimą, kokia gi ta tikroji Lietuvos ir pasaulio meno lauko panorama.
Anot menotyrininkės Kamilės Pirštelytės, šie aspektai parodoje „Porceliano miestas“, regis, tampa dominuojančia visų hibridiškų, meninių bei technologinių eksperimentų ašimi, reaguojančių į apmąstymus apie Kauno „Jiesios“ porceliano palikimą, miesto architektūros unikalumą, šiuolaikinį meno ir pasaulio kontekstą, paties kaulinio porceliano dramatišką filosofiškumą.
Kaulinio porceliano specifika sąlygoja jautresnį menininkų priėjimą prie medžiagos, mat net 60 proc. šio porceliano sudaro kalcis, kuris išgaunamas iš galvijų kaulų pelenų.
Gilindamiesi į šių dienų žmogų jaudinančias globalias problemas, parodos autoriai randa naujus raiškos būdus ir parodo netikėtas „baltuojo aukso“ galimybes.
Paroda veiks iki sausio 14 dienos.
