Melagienos, fotografija ir pasaulio menininkų darbai: parodos, kurias gruodžio mėnesį verta aplankyti Kaune

Liuksemburgo menininkas Filipas Markiewiczius atvyko į Kauną su tarpdisciplininiu projektu „Ultrasocial Pop“, 2019 m. įvertintu prestižiniu „Art Prize Bourse Bert-Theis“ prizu. „Ultrasocial Pop“ jungia tapybą, piešimą, kiną, performansą ir unikalų muzikinį projektą.

Instaliacijos idėja – atskleisti tikrovės užkulisius ir sukurti naują savitą dada-siurealistinės popkalbos formą, bandant suprasti šiandieninės Europos visuomenės raidą.

Kada: iki gruodžio 31 d.

Kur: galerija „Meno parkas“

„The Family of Man“ (liet. Žmonių šeima) – vienos žymiausių fotografijos parodų (1955, MoMA) meno istorijoje fragmentas atkeliavo į Kauną ir kviečia susipažinti su humanistinės fotografijos ištakomis.

Kauno fotografijos galerijoje eksponuojama pagrindinės parodos „The Family of Man“ dalies reprodukcija, susideda iš šeimos fotografijų. Instaliaciją sudaro Roberto Carringtono, Nato Farbmano, Vito Fiorenzos, Nina Leen, Carlo Mydanso fotografijos.

Kada: iki gruodžio 31 d.

Kur: Kauno fotografijos galerija

„Fake News“

„Melagienos – žavus manipuliacinių technologijų ir žmogiško bukumo derinys, neabejotinai smerktina praneštos tikrovės vizija. Bet ar joje glūdintis poreikis perrengti tikrovę įtaigesniais pavidalais nėra savaip giminingas meninei vaizduotei?“ – klausia projekto „Fake news“ kuratorė tapytoja Rebeka Bruder.

Tai  – socialiai angažuotas projektas, nukreiptas į grėsmes ir iššūkius, kylančius susiduriant su praneštos tikrovės iškraipymais, tačiau pasitelkiantis ne informacinio saugumo specialistus, bet menininkus, kurių santykis su objektyviu pranešimu taip pat gana komplikuotas.

Esminis projekto keliamas klausimas: ar meninės vaizduotės ir melagienų mišinys yra sprogus?

Kada: iki gruodžio 19 d.

Kur: Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Drobė“

Fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ 2021 m. surengė meninę rezidenciją, kurios metu menininkas iš Naujosios Zelandijos Chiragas Jindalas žvelgė giliau į Kauno modernizmo embleminius pastatus, į vieną atvaizdą sutalpindamas tiek jų matomąją dalį, tiek ir požemius.

Pasak idėjos autoriaus ir projekto meno vadovo Mindaugo Kavaliausko, paslaptis išliks menininko kūrybinis metodas, tačiau kūriniai praskleis paslapties skraistę į tai, ko kauniečiai ir miesto svečiai, ko gero, niekada nepamatytų, – požemius ir jų lokaliai globalias istorijas, kuriuose galbūt nuo seno slėpėsi mitinis Kauno Žvėris. 

Parodą geriausia apžiūrėti tamsiu paros metu.

Kada: iki sausio 8 d.

Kur: Vienybės aikštė

Luko Kolmogorcevo personalinė paroda „Trauma“

Luko Kolmogorcevo parodoje pristatomų meno kūrinių pagrindinė idėja siejama su asmeninio laiko tėkmės ir laikinumo pajautos patirtimis. Jausti laikinumą mūsų aplinkoje visada traumuojanti patirtis. Mes šią patirtį tramdome, suvaldome vien tam, kad galėtume gyventi didesnėse ar mažesnėse komforto zonose.

Rinkdamas ir komponuodamas objektų formas, jų simbolinius turinius, L.Kolmogorcevas išskiria tris pagrindines temas – medicina, gamta, žmogus. Ši pagrindinių temų grandinė privertė menininką ieškoti formų, kurios vizualiai sukelia trauminių potyrių asociacijas. Menininko kūrinių kompozicijose aiškiai galima atpažinti gydančius ir žeidžiančius elementus. 

Kada: iki gruodžio 15 d.

Kur: Kauno menininkų namai

Laisvė, galia, pinigai, žmogaus teisės – tai universalios temos, į kurias gilinasi pirmasis Liuksemburgo Darbo muziejus MUAR/ Musée vun der Aarbecht. Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama MUAR paroda „Working Class Heroes“ šiuolaikiškai pristato tris darbininkų klasės herojus: Jeaną Pierre'ą Bauschą (1891–1935), Léoną Weirichą (1878–1942) ir Jeaną Schortgeną (1880–1918).

Interaktyvi ekspozicija atskleidžia industrinio Liuksemburgo pietų regiono kasdienybę – darbą, svajones ir viltis, įtemptą kovą dėl darbininkų teisių. Asmeninės istorijos žmonių, sukūrusių Liuksemburgą, iš naujo kelia klausimus – kas sukūrė jūsų šalį, kas šiandien atstovauja jūsų teisėms?

Kada: iki 2023 m. vasario 23 d.

Kur: Kauno paveikslų galerija

Williamas Kentridge'as (PAR) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs, vienas įtaigiausių šių laikų menininkų, pirmą kartą parodą pristatantis Lietuvoje ir Kaune – ten, iš kur kyla jo šeimos litvakiškos šaknys.

Menininkas dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas. Parodoje „Tai, ko nepamename“ (kuratorė – Virginija Vitkienė)  susiliečia skirtingos technikos, skirtingi žanrai, bet labai panašios dominuojančios spalvos. Juoda ir balta.

Menininkas geba įtraukti lankytoją į praėjusius įvykius ir padėti pasijusti lyg jis juose būtų čia ir dabar. Jis genialiai derina aštrų turinį ir paveikią estetiką, supurto išankstines žiūrovo nuostatas ar stereotipinį požiūrį.  

„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako menininkas.

Kada: iki gruodžio 4 d.

Kur: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus

Meno pasaulio nonkonformistę Yoko Ono atpažįsta visi: muzikos prodiuserė, ryški Niujorko meno scenos figūra ir legendinės roko grupės „The Beatles“ įkūrėjo Johno Lenono žmona, kadaise kartu su Jurgiu Mačiūnu buvusi prie „Fluxus“ judėjimo ištakų.

Yoko Ono braižui būdingas politiškumas ir visuomeniškumas, tad jos darbai neprarandanti aktualumo, skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį. Šios menininkės kūrybą visą rudenį buvo galima pamatyti Kauno paveikslų galerijoje.

„Laisvės pažinimo sodas“ (kuratorius – Jonas Hendricksas) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, surengta  bendradarbiaujant su jos įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija.

Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktiką: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno.

Paroda kviečia žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus sekant menininkės paliktomis instrukcijomis.

Kada: iki gruodžio 4 d.

Kur: Kauno paveikslų galerija (K.Donelaičio g. 16)

Lietuvos aviacijos muziejus kartu su „Kaunas 2022“ šį rudenį pristato parodą „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“. Paroda vainikuoja visą pusmetį kurtą tinklalaidžių ciklą apie ANBO epochos Lietuvą nuo 1925 m. iki 1939 m.

Parodos pagrindinė tema – pažintis su Antano Gustaičio gyvenimu ir jo indėliu Lietuvos aviacijai: pačio sukurtais moderniais ANBO lėktuvais.

Šalia šio svarbaus tarpukario Lietuvos dėmens vyko miestų ir žmonių modernizacija, todėl paroda taip pat pasakoja apie A.Gustaičio Lietuvą – europietišką, stilingą, avangardišką ir ambicingą: iki šiol stovinčius Art Deco pastatus ir interjere naudojamus baldus, garsias asmenybes, pramonės augimą, sveikatos ir švietimo reformas, sukurtus meno šedevrus, susisiekimą pagerinusius sprendimus ir kitas avangardiškas gyvenimo dalis.

Kada: nuo lapkričio 24 d.

Kur: Lietuvos aviacijos muziejus

Kauno ledo rūmuose menininkas Rokas Mikšiūnas pristato iš beveik 30 tūkst. lego kaladėlių sukurtą skulptūrą „Palangos Juzė“, o greta eksponuojama Tado Bujanausko iliustracijų paroda. Menininkų sukurtas projektas skirtas priminti laiko paliestas Kauno ir Kauno rajono skulptūras, o į paminklų istoriją, jų svarbą formuojant miesto veidą pažiūrėti kitokiu žvilgsniu. 

R.Mikšiūnas –  mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas ir lego modelių kūrėjas. Tikromis ir virtualiomis lego kaladėlėmis jis atkuria Kauno ir Vilniaus architektūrą, ypač domisi tarpukario modernizmo pastatais. 

Menininkas T. Bujanauskas siekia priminti apie laiko ir žmonių užmirštas skulptūras Kaune. Iliustracijų ciklą įkvėpė menininko asmeniniai atradimai, susidomėjimas skulptūrų autoriais ir jų sukūrimo istorijomis. Menininką keri skulptūros esančios ne centre, o tolimesniuose Kauno mikrorajonuose. 

Kada: iki gruodžio 31 d.

Kur: Kauno ledo rūmai, „Caffeine“