„ArtCologne“ – seniausia pasaulyje meno mugė, vykusi jau 55 kartą. Joje pirkėjams pristatomi patys brangiausi paveikslai, skulptūros ir instaliacijos tokių garsių autorių kaip Josephas Beuysas ar Maxas Ernstas. Tačiau šalia meno pasaulio senbuvių joje galima rasti ir dar tik kylančių žvaigždžių. Trijose parodų komplekso „KolnMesse“ salėse savo autorius rodė net 200 galerijų iš viso pasaulio.
Tarp jų ir Vilniaus „Vartų“ galerija, kuri tarptautinei publikai ir garsiausiems pasaulio kolekcininkams pristatė dviejų autorių kūrinius, sukurtus specialiai šiam projektui. Galerijos stende buvo eksponuojami jaunosios kartos tapytojo Dominyko Sidorovo bei šiemet Lietuvą Venecijos meno bienalėje atstovavusio tarpdisciplininio meno kūrėjo Roberto Narkaus darbai. Jie nestokojo lankytojų dėmesio.
Visgi didžiausią susidomėjimą mugėje sukėlė Ukrainos menas, kuris iki šiol nebuvo gerai žinomas. Ypač lankytojus sukrėtė menininko iš Kijevo Nikitos Kadano instaliacija. Virš žiūrovų galvų buvo iškeltas nuolaužų ir kulkų suvarpytas kelio ženklas, rodantis kryptis į Lisičanską, Stachanovą ir kitus Ukrainos miestus, kurių pavadinimų jau neįmanoma perskaityti. Šalia – sušaudyto automobilio durys ir surūdijusios skalbimo mašinos karkasas.
„Nuo to, kas kelia siaubą, neįmanoma atitraukti akių“, – yra pasakęs autorius viename savo interviu. Šis jo kūrinys vadinasi „Profanacijos sunkumai II“ ir datuotas 2015–2022 metais. Nuolaužas šiai instaliacijai menininkas surinko Ukrainos rytuose. Menininkas mugės metu buvo Ukrainoje, kur tęsė savo darbą. Karo pradžioje jis daug laiko praleido Kijevo galerijoje „Voloshyn“, kuri buvo tapusi slėptuve ir laikinu būstu daugeliui žmonių. Ten teko slapstytis ir kai kuriems kitiems ukrainiečių menininkams su savo šeimomis, o taip pat ir galerijos darbuotojams.
„Aš pati ten gyvenau pirmaisiais karo mėnesiais“, – sakė Anna Kopylova, kuri mugėje „ArtCologne“ atstovavo galeriją „Voloshyn“. Ji prisiminė, kad pirmasis dalykas, kurį teko daryti pasirūpinus savo saugumu, – dailininkų kūrinių evakuacija. „Tai buvo ypač sudėtinga. Teko išsiųsti juos į nežinomybę. Tuo metu mus bombardavo kasdien ir darbai galėjo būti sunaikinti pakeliui. Kaip ir juos gabenęs žmogus. Bet mums tuomet pavyko išvežti apie 200 paveikslų ir fotografijų į Ivano-Frankovską, o po to ir į Europą. Be jų galerija nebūtų galėjusi dirbti – rengti projektus, dalyvauti parodose ir mugėse“, – pasakojo galerininkė.
„ArtCologne“ meno mugėje ši Kijevo galerija dalyvavo pirmą kartą. „Mums tai labai svarbus įvykis – ypač karo metu. Šiandien mūsų misija – kalbėti apie karą per meną, atkreipti demesį į tai, kas vyksta Ukrainoje. Mums svarbu, kad Ukrainos menas būtų matomas pasauliniame meno peizaže“, – sakė A.Kopylova.
Kelne „Voloshyn“ pristatė menininkės Marijos Sulymenko piešinius. Ukrainoje gimusi dailininkė gyvena Vokietijos pietuose. Pasak dailininkės, jos dabuose – „tiesiog gyvenimas ir kasdieninės situacijos“. Ji prisipažino, kad prasidėjus karui Ukrainoje jos darbų temos visiškai nepasikeitė, nes niekuomet nebuvo tiesiogiai susijusi nei su karu, nei su politika. Tačiau jos kūrinių herojai – žmonės su kostiumais, kuriems atrodo, jog viskas priklauso nuo jų, kad jie viską gali valdyti. „Realybė netalpa tuose rėmuose, kuriuos sugalvojo „žmonės su kostiumais“, norėdami kontroliuoti ir valdyti viską aplinkui“, – savo kūrinius pakomentavo menininkė.
Berlyno galerininkas Volkeris Diehlis Kelne pristatė ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos bei Vokietijos autorių darbus. Paklaustas ar nebuvo problemų dėl rusų dailininkų, jis prisipažino, kad teko daug diskutuoti, kol ukrainiečiai sutiko jo galerijoje rodyti darbus šalia rusų kūrinių.
„Man menas – tai, kas yra aukčiau politikos, ideologijos, religijos ar seksualumo, tai kas vienija, skatina kalbėtis, o ne atskiria žmones vienus nuo kitų. Ypač sunkiais laikais svarbu rasti bendrus sąlyčio taškus, nes menas neturi sienų“, – svarstė galerininkas.
Meno muge „ArtCologne“ net ir pandemijos metais išlaikė vieno svarbiausių meno pasaulio renginių statusą. Vieni brangiausių šių metų mugės darbų – tapytojo Claude’o Mone paveikslas už 6,6 milijonus eurų, vokiečių dailininko Gerhardo Richterio kūrinys už 5,5 milijono ir koncertinis Josepho Beuyso fortepijonas už 5,2 milijonus eurų. O Andy Warholo nutapytas buvusio Vokietijos kanclerio Willy Brandto portretas kainavo 2 milijonus eurų.
Paklaustas, ar šiuo metu verta investuoti į meno kūrinius „ArtCologne“ direktorius Danielis Hugas sakė, kad šiuo metu tikrai nėra ženklų, kad meno kūrinių paklausa būtų sumažėjusi. Tiesa, akivaizdu, kad vis daugiau žmonių gerai apgalvoja, ką verta įsigyti, sumažėjo spontaniškų pirkimų.
