Anot prezidento Gitano Nausėdos, šalis neteko skulptoriaus, kurio kūriniuose tilpo visas gyvenimas.
„Netekome vieno didžiųjų mūsų skulptorių, kurio kūryboje itin meistriškai, unikaliai skleidėsi lietuviškosios tapatybės ir žmogiškosios būties prasmė. Iš pirmo žvilgsnio paprasti ir aiškūs L. Striogos kūriniai savyje talpina visą gyvenimą: meilę, empatiją, žmogaus ir gamtos harmoniją, kartu – kasdienybės rūpesčius ir amžinųjų vertybių esmes“, – užuojautoje sakė šalies vadovas.
Kultūros ministras Simonas Kairys užuojautoje teigė, kad mirus L. Striogai „netekome itin jautraus, šviesaus ir dvasingo kūrėjo, kuris visą gyvenimą liko ištikimas vienai mūzai – skulptūrai“.
„Leono Striogos skulptūrose modernumas derėjo su tautine archajika, o jų skiriamuoju ženklu tapo paties skulptoriaus atrasta unikali kapotinė technika. Reiškiu nuoširdžią užuojautą skulptoriaus artimiesiems bei visai Lietuvos kultūros ir meno bendruomenei“, – teigė S. Kairys.
Anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, menininkas gebėjo derinti tautines ir universaliąsias vertybes.
„Anapilin iškeliavo iškilus menininkas, kurio savitos skulptūros daugel metų džiugino Lietuvos ir pasaulio vaizduojamojo meno gerbėjus. Tai buvo itin talentingas kūrėjas, sugebėjęs originaliai derinti tautinių ir universaliųjų vertybių prasmes. Dėl Leono Vytauto Striogos mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimos narius, artimuosius, bičiulius ir visą šalies kultūros bendruomenę “, – sakoma premjerės užuojautoje.
L. Strioga yra sukūręs per tūkstantį įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų iš medžio.
Kaip pastebi Bažnytinio paveldo muziejaus ekspertai, Leono Striogos darbai išsiskiria unikalia kapoto medžio technika ir išgrynintos formos paprastumu, primena tradicinį liaudies meno stilių ir atitinka 20-ojo amžiaus minimalistines skulptūros tendencijas.
L. Strioga gimė 1930 sausio 31-ąją Medžiočių kaime, Ukmergės apskrityje. Skulptoriaus tėvas dirbo žemę, tačiau labiau mėgo medžio ir kitus panašius darbus, o mama kurį laiką dirbo dvaro kambarine, vėliau rūpinosi namais ir dar trimis skulptoriaus broliais.
Kaip skelbiama L. Striogos interneto svetainėje, 1950 metais jis kartu su broliu įstojo į tuometinį Dailės institutą, dabar – Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo skulptūrą.
Skulptūros pasirinkimą jis aiškino iš motinos paveldėtu polinkiu į grožį ir iš tėvo perimtu susidomėjimu rankų darbais, taip pat įgimtu klausos defektu, kuris apsunkino bendravimą su aplinkiniais ir skatino ieškoti vienišiui tinkamos profesijos.
Tarp jo darbų – 1966 metais Kauno Ąžuolyne pastatyta dekoratyvinė granito kompozicija „Poilsis” — pirmas kūrinys viešojoje erdvėje.
Kauno muzikinio teatro sodelyje menininkas pastatė dainininko Kipro Petrausko portretinį biustą.
Menininkas yra surengęs ne vieną asmeninę parodą, dalyvavęs bienalėse, tarptautiniuose renginiuose.
2001 metais L. Strioga buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
