Lietuvoje Vilių Orvidą (1952–1992) ir jo akmenų muziejų Gargždelės kaime prie Salantų žino visi. Vieni tą vietą vadina absurdo muziejumi, o Orvidą paprasčiausiu gilaus Žemaitijos kaimo keistuoliu, kiti ja žavisi. Orvidas čia, į šitą Dievo Apvaizdos akį primenantį plotą, suritino ne tik didžiulius fizinius (akmens), bet ir dvasinius riedulius. Tą sąmoningai ar ne nuoširdus žiūrovas jaučia – esi akistatoje su kažkuo neįprastu, nekasdienišku, ne visai suprantamu, bet neabejotinai svarbiu.
Vilius Orvidas. Keistuolis, apie 1973 metus pradėjęs tempti į tėvų sodybą apylinkių akmenis, gelbėti juos nuo brutalaus melioracijos proceso. Dvasinis mokytojas – tebūnie šis skambus žodis. Juk, kaip matosi iš daugelio jį pažinojusių atsiminimų, surinktų į knygą „Kitoks Vilius Orvidas“ (sudarytoja D. Parulskienė), Viliaus sukurta įspūdinga akmenų karalystė traukė būrius piligrimų tuo nuostabiu, pakylėtu Sąjūdžio laikotarpiu. Tada sutapo kelios svarbios aplinkybės – Viliaus dvasingumas, vietos energija ir Lietuvos žmonių ypatingas dvasinis pakilimas, poreikis, troškulys.
Žmonių prisiminimuose dominuoja Viliaus keistumas ir ypatingumas, santykiai su šeima, dvasiniai ir ezoteriniai dalykai... Tačiau Vilius buvo ir menininkas. Tik jo vieta Lietuvos meno istorijoje yra neapibrėžta. Lietuvoje jis įvardijamas liaudies menininku. Tuo tarpu Vakarų šalyse tokie atvejai vadinami autsaiderių menu (outsider art). Autsaideriai – tai už kultūros ir institucinio kultūros lauko ribų radęsi savamoksliai kūrėjai, kurių raiškai būdingas spontaniškumas ir autentiškumas. Autsaiderių menu pasaulyje yra domimasi, jis jau peržengęs uždaras „keisto meno“ ribas ir yra pristatomas svarbiausiuose meno renginiuose.
Vilių Orvidą kaip menininką vertino skulptorius Vladas Vildžiūnas, tapytojas Vaidotas Žukas.
Jo sukurtą unikalią vietą labai vertino ir Jonas Mekas. Sakė, kad tai pasaulinio lygio kūrinys, kuris turėtų būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ragino Lietuvą branginti ir saugoti Orvidų sodybą. 2011 metais Mekas kartu su David Ellis pristatė Orvidų sodybą Serpentino galerijoje Londone. Tąkart jie kalbėjo menininkų maratone, o Audriaus Naujokaičio iš lėktuvo darytos didelio formato Orvidų sodybos fotografijos buvo rodomos agnès b. Covent Gardene (fotografijos vėliau prapuolė).
Šiemet ne tik plačiai ir garsiai pažymime Jono Meko gimimo 100-ąsias metines. Šiemet tyliai ir kukliai Salantuose buvo prisimintos 30-osios Viliaus Orvido mirties metinės. Ši paroda – tai pagarbos ženklas abiems.
Parodos kuratoriai – Oksana Judakova ir Tomas Ivanauskas. Parodos partneris VšĮ OirA Artless. Parodos draugai: Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
Paroda Jono Meko vizualiųjų menų centre veiks iki lapkričio 26 d.
