Tačiau, tai nėra eismo įvykis. Tai – Dainiaus Liškevičiaus naujausias kūrinys „O kas, jeigu? / Situacija / Paralelės“, sudarantis ryšius tarp praeities ir dabarties įvykių. Konceptualų darbą lydi autoriaus tekstas, daugiau atskleidžiantis tai, kaip menininkas suvokia šiandienos diskursus ir kokias jų sąsajas su būtais išgyvenimais jis mato. Šis provokuojantis darbas sustabdo praeivius, neleidžia pasyviai nužvelgti ir nueiti, tačiau skatina įsigilinti į kontekstą.
Savo kūriniu „O kas, jeigu? / Situacija / Paralelės“ Dainius Liškevičius analizuoja su saugumu ir diplomatiniu pripažinimu susijusias temas, ypač svarbias dabar, kada jaučiamos įtampos dėl karo Ukrainoje. Menininko ready-made kūrinys, per vieną asmeninę autoriaus patirtį, nubrėžia paraleles tarp svarbių šaliai įvykių prieš 20 metų ir dabar.
Jis yra nuoroda į 2002 metais buvusį susitikimą su tuometiniu JAV prezidentu G. W. Bush, įvykusiu Vilniaus rotušėje po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kuriame Lietuva buvo pakviesta tapti šalimi nare. Menininkas kelia klausimus: „O kas, jeigu tai, kas vyksta Ukrainoje, jau vyktų ir pas mus? Neatmetama, kad tai gali ir įvykti? O gal mes jau kovojame su Rusija Trečiąjį pasaulinį karą?!“ Reaguodamas į konkrečią vietą bei kolektyvinės ir asmeninės atminties susidūrimą, mūsų padėtį karo kontekste, autorius primena apie šiuos įvykius ir skatina permąstyti mūsų politinę ir diplomatinę vietą pasaulyje.
Dainius Liškevičius (g. 1970) yra vienas aktyviausių Lietuvos „lūžio kartos“ menininkų, ženkliai prisidėjusių prie dailės raiškos atsinaujinimo po nepriklausomybės atkūrimo. Šios kartos menininkai kūrė savo individualią meno kalbą ir padėjo įsitvirtinti šiuolaikiniam menui Lietuvos kultūros lauke. Dailininko kūrybai būdingas socialinis angažuotumas, kontekstualumas, ironija, visuomenės kritika. Gvildendamas socialinius, kultūrinius kontekstus autorius neretai pasitelkia publikos provokaciją. Dainius Liškevičius 2015 metais atstovavo Lietuvą 56-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje pristatė projektą „Muziejus“. Projektas „Labyrinthus“ 2014–2015 m. rodytas Šiuolaikinio meno centre, 2018 m. išleistas knygos pavidalu. Autorius yra surengęs virš 20 personalinių parodų Lietuvoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Švedijoje. Dainius Liškevičius 2011 m. buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. 2019 m. – LRT „Metų vizija“ už Petro Cvirkos skvero paminklo renovacijos projektą „ABC / Paminklo kinetinė transformacija“. 2021 m. menininkui suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Šis Dainiaus Liškevičiaus kūrinys yra bendro galerijos (AV17) ir Vilniaus rotušės organizuojamo skulptūros pristatymo netradicinėse erdvėse projekto dalis. Jo metu, kas mėnesį Vilniaus rotušės fasade ar prieigose yra eksponuojamas vienas profesionalaus, šiuolaikinio menininko kūrinys. Specialiai šiam projektui atrinkti viduriniosios kartos dailininkai, pristatantys savo kūrybą viešosiose erdvėse Lietuvoje ir užsienyje, eksponuoja kūrinius, perteikiančius autorių refleksijas į šiandieninį pasaulį. Projekto tikslas yra aktualizuoti šiuolaikinę skulptūrą ir pačias senamiesčio erdves, kuriose vyksta šis projektas. Eksponuojamos skulptūros sudaro unikalų ryšį tarp šiuolaikinės skulptūros formos ir Vilniaus rotušės neoklasicizmo architektūros, o analizuojamos temos skatina kvestionuoti ir analizuoti žmogaus padėtį socialiniame, politiniame, kultūriniame kontekstuose.
Kiekvieno kūrinio eksponavimą lydi susitikimai su autoriais, kurių metu publika gali susipažinti su platesne menininkų kūryba bei užduoti klausimus. Numatomas susitikimas su autoriumi spalio 18 d. 18 val. prie Vilniaus rotušės. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneris – Vilniaus miesto Rotušė.
Siūlome perskaityti kūrinį lydintį Dainiaus Liškevičiaus tekstą.
* * *
„O kas, jeigu? / Situacija / Paralelės, 2022
Eksterjeras. Rotušės laiptai. Apvirtęs gulintis lengvasis automobilis... Reiktų tikriausiai grįžti į 2001 m., kažkur kovo-balandžio mėnesį, kai Lietuvoje turėjo įvykti NATO Parlamentinės asamblėjos sesija, o Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre – įsikurti ofisai. Ta proga buvo surengta paroda „NATO sienos“, kurią organizavo ŠMC (kuratoriai Kęstutis Kuizinas ir Evaldas Stankevičius). Į parodą buvo pakviesti menininkai ant 19-os ŠMC sienų sukurti meno kūrinius svarbia Lietuvai politinio žingsnio tema. Pakvietė ir mane. Ant dviejų viena priešais kitą stovinčių sienų, perpiešiau iš vaikų knygelės labirinte esančius animacinius herojus – amerikietiškus ir rusiškus, jie buvo sukeisti vietomis ir sukūrė dvi komiškas situacijas, rusiškas vilkas „Na palauk“ gaudė peliuką Džerį, o amerikietiškas katinas Tomas – zuikį. Tuo metu į situaciją pažiūrėjau ironiškai, dvi supergalios, dvi supervalstybės... Piešiniai ant sienų buvo visą laiką vykstant NATO Parlamentinei asamblėjai.
Pasibaigus asamblėjai, 2002 m. Vilniaus Rotušėje ir jos prieigose turėjo įvykti renginys, susijęs su Lietuvos stojimu į NATO. Saugumo užtikrinimo tikslais metaliniais atitvarais buvo apjuosta Rotušės aikštės teritorija, nes turėjo atvykti tuometinis JAV prezidentas G. W. Bush, susitikti su Lietuvos prezidentu V. Adamkumi ir pasakyti kalbą vilniečiams. Lietuvoje jis planavo apsilankyti iškart po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kur trys Baltijos valstybės ir dar keturios kandidatės iš Rytų Europos tikėjosi pakvietimo į Aljansą. Tuo metu važinėjau prancūzišku automobiliu Citroën BX, jis kartais spyriodavosi ir tądien sustojo Rotušės aikštėje šalia knygyno ir niekaip nebenorėjo užsikurti. Tai buvo jau ne pirmas kartas, tad taip nutikus, turėjau tradiciją eiti į kavinę suvalgyti „Kijevo“ kotletą, kiek nurimti ir apmąstyti naujus savo dienos planus. Nepamenu kaip, bet tąkart Citroën‘ą pertempiau prie ŠMC centrinio įėjimo ir palikau riogsoti gatvėje kelias dienas, o gal net ir visą savaitę prieš pat minėtą renginį...
Pamenu, tądien snūduriavau namuose, kai paskambino iš policijos ir liepė atvykti prie ŠMC ir nuvaryti automobilį, nes trukdo saugumui garantuoti. Atvykęs tuoj bandžiau jį užkurti, kas paprastai ir įvykdavo, bet tą kartą mašina neužsikūrė, nekreipdama dėmesio nei į mano bandymus, nei į prašymus, nei į policininko raginimus. Po keliolikos minučių nesėkmingo bandymo, pasakiau, kad ji nesikuria. Pareigūnas greitai kilstelėjo ranką ir sustabdė pravažiuojantį taksi, liepdamas nutempti mano automobilį, kurio galas jau beveik gulėjo ant žemės. Taksistas dar bandė sakyti, kad paslauga kainuos dešimt litų, bet policininko žvilgsnis akimirksniu sutvarkė šį reikalą ir taksistui teko atlikti misiją jau neprieštaraujant. Trūktelėjo, mašina užsikūrė ir aš su „pabudusiu“ BX parvažiavau namo. Iki šiol prisimenu mitinge nuskambėjusią Amerikos prezidento frazę: „Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“.
Nežinau, ar egzistuoja paraleliniai pasauliai ir kas juose vyksta, bet mūsų sąmonė tikrai generuoja paraleles... O kas, jeigu tai, kas vyksta Ukrainoje, jau vyktų ir pas mus? Neatmetama, kad tai gali ir įvykti? O gal mes jau kovojame su Rusija Trečiąjį pasaulinį karą?!
Dainius Liškevičius, 2022 m. rugsėjo 13 d.“.
