Tarptautinis žydų kultūros ir istorijos festivalis „Šalom visuos kraštuos“ S.Bako kūrybą pristato Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) erdvėse – rekonstruotoje Mėmelburgo piliavietės kurtinoje, menančioje tuos laikus, kai Klaipėdoje ir aplinkiniuose Žemaitijos miesteliuose šurmuliavo gana gausi žydų bendruomenė.
Vaikystės miesto atspindžiai
Parodoje „Alegorijos“ tarytum pro rakto skylutę atsiveria S.Bako vaikystės miestas Vilnius – buvusi Lietuvos Jeruzalė: kažkada matytos gatvelės, virtusios klaustrofobiškai apibrėžto žydų geto kiemais, namų fasadai, suguldyti lyg smiltainio antkapiai. Dar vienas šios parodos segmentas – natiurmortų kompozicijos, persmelktos judaizmo sąvoka „Tikkun olam“ – net po siaubingų katastrofų būtina atsitiesti, viską pradėti iš naujo.
Kataklizmų nusiaubti miestai – kaip žvaigždės, kurios nustoja žibėti, tačiau jų spinduliai dar ilgai sklinda. Buteliai, puodeliai, vazos, žibintai S.Bako darbuose nėra vientisi, trūksta detalių. Šitaip iš menininko sąmonės gelmių, atsiminimų nuotrupų dėliojamas dingęs pasaulis. Vilnius – užgęsusi žydų žvaigždė, kurios atpindžiai JAV gyvenantį S.Baką šildo, įkvepia kūrybai.
Tai ir šilti vaikystės prisiminimai, nerūpestingos dienos, praleistos senelių bute, kuriame teliuskavo didžiulis akvariumas su egzotiškomis žuvytėmis, vaivorykštės spinduliais švytėjo gulbės formos lempos. Būdamas vos devynerių metų S.Bakas jau miklino ranką piešdamas – liūdniausia, kad ne namuose, o Vilniaus gete ant žydų kronikų puslapių
„Prieškario Vilnius jo atmintyje išliko kaip pagrindinis atspirties taškas kūrybai“, – pristatydama Holokaustą išgyvenusio pasaulinio garso menininko litvako kūrybą pažymėjo Vilniaus Gaono žydų muziejaus specialistė Aušra Raženkevičiūtė.
Vilnių piešia visą gyvenimą
S.Bakas su motina per Antrąjį pasaulinį karą slėpėsi Šv. Ignoto gatvės Benediktinių vienuolyne, kur prieglobstį atrado ir daugiau žydų. Vėliau gyveno, mokėsi ir kūrė Izraelyje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Persikėlęs į JAV menininkas prisipažino kitų pasaulio miestų urbanistinius peizažus savo drobėse kaleidoskopiškai rikiavęs pagal Vilniaus proporcijas.
„Vilnių vienaip ar kitaip piešiu visą gyvenimą. Mačiau jį vaikystėje, tais įspūdžiais vadovaujuos iki šiol“, – kalbėjo veikiausiai net iš Manhatano dangoraižių džiunglių Vilniaus geto gatveles, Dovydo žvaigždės formą įgijusius kiemus regintis S.Bakas.
Parodos rengėjai žiūrovų atkreipė dėmesį į S.Bako litogafijose pasikartojančius mistinius vaizdinius (kriaušę, raktą, šachmatų lentos figūras). Šie tarsi niekam nereikalingi daiktai iš jo atminties išplaukia kaip prarastų namų, tragiškų likimų alegorija.
„Šachmatų lenta – žaidimas žmonių likimais. Inkvizitorių išvaryti Ispanijos žydai sefardai giminaičiams iš kartos į kartą perduodavo išsaugotus namų raktus. S.Bako litografijose bevardžių pasaulio miestų gatves taip pat užtvindo nebereikalingi raktai – tie patys, kuriais žydai rakindavo savo namų duris“, – simbolių prasmę aiškino A.Raženkevičiūtė.
Lakštuose – prarasti namai
S.Bako litografijos į Kaipėdos piliavietės kurtiną atkeliavo iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Menininko dovana gimtinei – jo dailės kūrinių rinkinys, didesnę dalį sudaro įvairiais laikotarpiais nutapyti paveikslai. Sostinės Naugarduko gatvėje neseniai atvėrė duris ir šio S.Bako muziejus.
Judaistams pažinimo vaisius – ne obuolys, o kriaušė, meno kūriniuose dažnai vaizduojama kaip prarasto rojaus, karo alegorija. S.Bako litografijose skriejantys angelai – lyg žinių nešėjai, tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Tarp angelų pasitaiko ir žmonių, kuriems S.Bako motina kažkada ištarė „Leiskite man nušluostyti dulkes nuo jūsų sparnų“.
Vilniaus kunigas Juozas Stakauskas, vienuolė Marija Mikulska, mokytojas Vladas Žemaitis išgelbėjo nuo mirties ne tik S.Bako motiną, jos sūnų, bet dar vienuolika žydų. Tai laikais krikščioniškos literatūros įtakojamam S.Bakui atrodė, jog kiekvieną žmogų asmeniškai saugo ir globoja jo angelas sargas. Beje, dabar menininkas save vadina ateistu.
Vilniuje jau sukurtas pažintinis virtualus turas „Samuelio Bako keliu“, vingiuojantis per dailininkui svarbias jo vaikystės vietas: slėptuvę Beneditinių vienuolyne, pastatą buvusio geto teritorijoje, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais veikė žydų teatras. Čia buvo surengta pirmoji S.Bako piešinių paroda.
Žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ vadovė Rūta Jakštonienė džiaugiasi ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje pirmą kartą pristatoma S.Bako litografijų paroda: „Dėl jos su autoriumi tariausi dvejus metus. Iš visų uostamiesčio kultūros įstaigų tik MLIM kurtinos salėje užtikrinami tokioms ekspozicijoms reikiamo mikroklimato parametrai“.
Simboliai knygų ženkluose
Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje atidaryta ekslibrisų paroda „Žydų kultūros pėdsakai“. Kūriniais pasidalijo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centras ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, kuriame saugoma keli šimtai pačių menininkų ir kolekcininkų padovantotų knygos ženklų.
Nemenką Šiaulių bibliotekos ekslibrisų žydų kultūros tema kraitį sudaro Josifo Šapiros darbai, kaip manoma, tiražuoti kopijavimo aparatu. Kiti ekslibrisai nuo praėjusio šimtmečio vidurio iki šiol sukurti lietuvių grafikų – oforto, sausosios adatos, linoraižinio, koliažo, mišriomis technikomis.
Ekslibrisų paroda irgi paženklinta žydų kultūros ir istorijos simboliais – Tora, Dovydo žvaigžde, Sandoros skrynios plokštėmis, menora, ryškūs zoomorfiniai ir augaliniai motyvai. Jų prasmėms iššifruoti, pasak menotyrininkė R.Jakštonienės, reikia akylaus judaistikos žinovų žvilgsnio.
Savo kūrinius specialiai atsiuntė Ramūnas Petrusevičius, Lolita Braza, Kristina Daniūnaitė, Daiva Leliukienė, Ugnė Žilytė, Rasa Janulevičiūtė, Klemensas Kupriūnas. Juose – daugiau kompozicijos, formų, spalvų dermių paieškų, grafikos galimybių raiškos.
Žemaitijoje – garsus seklys
MLIM direktorius Jonas Genys festivalyje įžvelgia sąsajų su tarpukariu Klaipėdoje, aplinkiniuose Žemaitijos mieteliuose gyvenusiais žydais: „Nedaug apie juos žinome. Tik dabar atrandama bendruomenė, subrandinusi daug žymių verslininkų, rabinų, menininkų, politikų. Tarp jų būta ir sionizmo (sugrįžimo į istorinę žydų tėvynę Palestiną) sąjūdžio pradininkų“.
Bene ryškiausia figūra – Mėmelyje XX a. pradžioje mokęsis, čia prekybininko karjerą pradėjęs, iš Darbėnų miestelio (carinės Rusijos imperijos pakraščio) kilęs sionistų lyderio Teordo Herclio bičiulis bei patarėjas Davydas Wolffsohnas, vėliau išrinktas Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentu. Šis iškilus litvakas – Izraelio vėliavos ir nacionalinės valiutos šekelio kūrėjas.
Klaipėdos žydų istorija uostamiesčio gyventojams beveik nepažįstama. Ekskursijų dalyviai irgi gūžčioja pečiais, sužinoję, kad prieškariu čia veikė net keturios žydų sinagogos, mokykla, ligoninė, įvairios labdaros įstaigos. Senajame Mėmelyje telkėsi bene aktyviausia Rytprūsiuose žydų literatūros ir istorijos draugija, kitos visuomeninės organizacijos.
Darbėnų (Kretingos raj.) gyventojai, prie autobusų stotelės išvydę vyrą, kai du vandens lašais panašų į kultinio britų televizijos serialo, sukurto pagal rašytojos Agathos Christie detektyvus, pagrindinį herojų seklį Erkiulį Puaro, iš pradžių manė, kad mato ne garsųjį aktorių Davidą Suchetą, o jo antrininką. Pasirodo, šios garsenybės protėviai irgi kilę iš Žemaitijos.
Tuo metu incognito atvykęs į Lietuvą D.Suchetas ieškojo žydiškųjų savo giminės šaknų ir atrado jas Tryškiuose (Telšių raj.) Jo senelis Izidorius išties gyveno šiame miestelyje, paskui persikėlė į vokiškąjį Mėmelį, o 1896 metais su šeima emigravo į Pietų Afriką. Ten ir gimė daugiau kaip su dešimtmečius legendinio seklio vaidmenį kūręs D.Suchetas.
Išnykusių sinagogų aidai
„Nors žydų populiacija pajūryje tarpukariu ir ankstesniais laikais buvo gerokai mažesnė nei kituose etnografinės Lietuvos regionuose, jų indėlis Klaipėdos krašto ekonomikos, kultūros, socialinio gyvenime raidoje itin ryškus“, – tvirtina dabartinės uostamiesčio žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Rytprūsių žydai gyveno labiau europietiškai, jų ekonominė situacija buvo geresnė. Anksčiau per Klaipėdą buvo teikiama parama ir Lietuvos, ir carinės Rusijos žydams. Atminties spragos iš dalies pateisinamos tuo, kad prieškariu žydai iš Klaipėdos krašto, po nacių ultimatumo perleisto Vokietijai, traukėsi į Vilnių, Kauną, Šiaulius, emigravo į kitas saugias valstybes.
Festivalis „Šalom visiems kraštams“, siejamas su Klaipėdos įkūrimo 770-osioms metinėms, skatina pažinti žydų kultūrą. Programoje – parodos, koncertai, paskaitos, komiksų dirbtuvės, kino filmai: Amichai Greenberg drama „Testamentas“ (2017, Izraelis), Arik Lubetzki bei Matti Harari romantinė komedija „Obuoliai iš dykumos“ (2014, Lenkija ir Izraelis).
Lenkijos štetlų dainos nuskambės trimis žydų kalbomis: jidiš, hebrajų ir ladino. Klaipėdiečiai kviečiami pasivaikščioti buvusių miesto sinagogų pėdsakais su garso menininku Rochus Aust ir jo muzikos grupe „Re-Load-Futura“, lydimi žydų kultūros paveldo tyrinėtojos Laurencijos Budrytės-Ausiejienės, paskanauti žydų virtuvės valgių, tarp jų ir tradicinių beigelių.
Pureno dirvą ir feminizmui
„Mums svarbus švietėjiškas festivalio aspektas – priminti mažiau žinomus vardus, užmirštas temas. Unikalaus žydų paveldo nespraudžiame į štetlų, sinagogų, klezmerių, gerokai nudrengto Brodvėjaus miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ interpretacijų ir kitokių stereotipų rėmus“, – supaprastintą, romantizuojamą šios tautos kultūros suvokimą skeptiškai vertina R.Jakštonienė.
Švedijos literatūrologė Urszula Chovaniec papasakos apie apie XX a. pradžios žydų kilmės moterų rašytojų palikimą, jų įtaką feminizmui, jos kolega iš Izraelio Iddo Gefenas – apie apie šiuolaikinę žydų literatūrą. Klaipėdietis Hektoras Vitkus supažindins su Rytprūsiuose labiau žinomos Leono Scheinhauso (1865–1935) įkurtos Mėmelio žydų istorijos ir literatūros draugijos veila.
Dar vienas festivalio svečias Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos pedagogas Algis Davidavičius pristatys tradicinį žydų kostiumą, o tos pačios gimnazijos šokių būrelio „Simcha“ vadovė Natalja Rapoport ves tradicinių žydų šokių pamoką.
Baigiamasis festivalio „Šolom visuos kraštuos“ renginys – koncertas „Auksinė Jeruzalė“. Jame dainas hebrajų ir jidiš kalbomis atliks klaipėdietė Olga Šardt-Žorova, akomponuos klaipėdietis džiazo virtuozas pianistas Saulius Šaučiulis ir Rima Tamo.
