Retrospektyvinėje pasaulinio garso menininkės Yoko Ono parodoje „Laisvės pažinimo sodas“ Kauno paveikslų galerijoje pristatomi konceptualaus meno kūriniai, instaliacijos, objektai, eksperimentiniai filmai, performansai, garso ir tekstiniai kūriniai.
Žiūrovui pateikiami tiek vieni pirmųjų menininkės sukurtų kūrinių, tiek vėlyvesnė kūryba, taip pat keletas sumanymų, skirtų projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kuris ir sumanė Lietuvos auditoriją supažindinti su garsios menininkės idėjomis.
Juolab kad idėjos – viena pagrindinių Yoko Ono kūrybos medžiagų. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, įgyvendinamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje.
Žinutė – pacifistinė
Dauguma Lietuvos gyventojų palaiko ir finansiškai remia ukrainiečių kovą su rusų okupantais, o 89 metų Yoko Ono parodoje kelia itin pacifistines idėjas. Pavyzdžiui, salėse sukabintuose kareiviškuose šalmuose eksponuojamos dangaus dėlionės detalės, kurias lankytojai gali išsinešti atminimui.
Parodos kuratorius Jonas Hendricksas atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma Yoko Ono kūrinių taikos temomis sukurti praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečiais. Nors jų žinutės, tokia kaip masyvus užrašas „War is over“ (liet. „Karas baigėsi“) su praplėsta mintimi „if you want it“ (liet. „jeigu tu to nori“), nepraranda aktualumo ir šiandien, Rusijos invazijos Ukrainoje kontekste jos kelia ir dviprasmiškų minčių.
Tarkime, šachmatų lentos, kuriose visi kvadratai – balti, o vietoj juodų figūrų – kaip ir priešininko, – baltos. Yoko Ono įsitikinusi, kad du žaidėjai gali prisiminti savo ėjimus ir figūras, net jei ir žaidžia tos pačios spalvos šachmatais.
Tačiau ar dvi tarpusavyje kariaujančios pusės gali būti ne balti ir juodi veikėjai, o atstovaujantys tai pačiai gėrio idėjai – vienas klausimų, į kurį atsakymo ir raginamas ieškoti pats žiūrovas.
Parodoje ir daugiau baltos spalvos, tarsi simbolizuojančios taiką. Tiesą sakant, visą parodą galima pavadinti balta. Jos baltumą dar labiau pabrėžia žiūrovų atmintyje išlikęs prieš tai Kauno paveikslų galerijos salėse eksponuotos Marinos Abramovič kūrybos juodas fonas. Šias dvi menininkes lankytojai lygina tarpusavyje. Užsimena ir apie skirtingą jų komunikaciją karo Ukrainoje tema.
Pasaulinė kampanija
J.Hendricksas parodos atidarymo išvakarėse pabrėžė, kad šiuo metu pasaulyje paskleista nauja Yoko Ono žinia, skirta karo Ukrainoje temai. Jos mintis fiksuojama ir parodoje Kaune – ant didžiulių pasaulio žemėlapių lankytojai, patys pasirinkę pasaulio vietą ir šalį, gali palikti antspaudą su užrašu „Imagine peace“ (liet. „Įsivaizduok taiką“).
Parodos atidarymo proga kauniečiai buvo kviečiami įsivaizduoti taiką ir milžiniškame reklaminiame stende Savanorių prospekte – šis juodas užrašas priešais judrios gatvės vairuotojų akis ekrane užsidega baltame fone.
Paklaustas, ar galėtų tokio pobūdžio kampanijos būti įgyvendintos agresyviai nusiteikusių režimų šalyse – Rusijoje ar Kinijoje, J.Hendricksas sakė, kad jis to labai norėtų.
„Ši paroda pasirodė labai aktuali Ukrainoje vykstančio karo kontekste. Mes žinojome apie Yoko Ono pacifistinę pasaulėžiūrą, ji lydi ją visą kūrybinį gyvenimą. Dalis kūrinių yra tarsi pareiškimai, kertantys žmogui tiesiai į jo sąžinę“, – kalbėjo projekto „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Ji paminėjo, kad Kaune įsikūrusiuose Lietuvos banko rūmuose anksčiau pristatyta Yoko Ono instaliacija „Ex It“ irgi buvo suprantama įvairiai. Iš pradžių žmonės ją siejo su koronaviruso aukomis, vėliau ji tapo nuoroda į vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjusį karą.
„Niekas nenori karo – visi trokšta taikos. Tiesą sakant, Ukrainos žmonės šiuo metu ir kaunasi už taiką. Ir ne tik taiką jų šalyje. Yoko Ono instaliacija „Ex It“, kurią sudaro karstai – tiesioginė užuomina apie šiuo metu žūstančius žmones“, – sakė parodos atidaryme apsilankęs JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S.Gilchristas.
Simboliška, kad instaliacija „Ex It“, kurią sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas, buvo uždaryta rugsėjo 11-ąją. 2001 metais šią dieną JAV per teroristų ataką buvo atimta beveik 3000 žmonių gyvybė.
Kūrinius kviečia patirti
Didžiąją dalį kūrinių parodos lankytojai gali patirti gyvai arba net patys tapti meno kūrinio dalimi. Pavyzdžiui, vienas pirmųjų Yoko Ono sumanymų – juodas maišas, į kurį įlindęs žiūrovas tampa gyva judančia skulptūra. Erdvėje priešais – nuotraukos iš pirmosios Yoko Ono parodos, kurioje ją, įlindusią į maišą, užfiksavo jos geras draugas Jurgis Mačiūnas.
Faktas, jog Kaunas yra gimtasis J.Mačiūno miestas, buvo esminė priežastis, dėl kurios Yoko Ono akimirksniu sutiko surengti šią parodą. Dėl garbaus amžiaus negalėjusi atvykti į Kauną menininkė perdavė žinutę, jog labai džiaugiasi, kad galerija, kurioje eksponuojami jos darbai, yra visai šalia vietos, kur gimė jos ir jos vyro Johno Lennono bičiulis.
Parodoje „Laisvės pažinimo sodas“ keli kūriniai skirti žymiajam „Fluxus“ judėjimo pradininkui lietuviui J.Mačiūnui, taip pat ir žuvusiam menininkės vyrui J.Lennonui. Vienoje parodos salėje galima susipažinti su Yoko Ono ir J.Mačiūno vienas kitam skirtais darbais. Tai specialiai Kaunui pagal Yoko Ono instrukcijas sukurta ekspozicijos dalis, kuri papildė Porto mieste 2020-aisiais eksponuotą retrospektyvinę parodą.
Yra dar viena svarbi su Yoko Ono ir J.Lennono pažintimi susijusi žinutė. Nuovokus lankytojas ją suras užlipęs kopėčiomis ir per didinamąjį stiklą perskaitęs mikroskopinį užrašą, pakabintą lange į dangų.
Lietuviški akcentai
Parodoje yra ir daugiau eksponatų, kurie Yoko Ono prašymu įgijo lietuviškos tapatybės ženklų. Pirmojo aukšto didžiojoje salėje eksponuojamas kūrinys, kuriame net 118 indų su vandeniu, ant kiekvieno jų – prieštaringai vertinamų žmonių vardai ir pavardės.
Visi indai eksponuojami horizontalioje lentynoje vienu lygiu. Taip norima pabrėžti, kad visos minimos asmenybės, tokios kaip Hitleris ar Stalinas, stovi greta, vienoje eilėje su lietuvių rašytoja Žemaite, poete Salomėja Nėrimi ar prieštaringai vertinamu Michailu Gorbačiovu. Pastarieji drauge su Čiune Sugihara ir Bona Sforza tapo vardais ir pavardėmis, papildžiusiais iš Porto atkeliavusią vandens esencijų kolekciją.
Parodoje ir daugiau netikėtų eksponatų, pavyzdžiui, oro burbulų automatas, siūlantis nemokamą dovaną lankytojams – plastiko rutuliuke supakuotą orą.
Šiuolaikinio meno centro kuratorė Julija Fomina skatina žiūrovus patirti ir daugiau Yoko Ono kūrinių. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad prie visų jų yra ir pačios menininkės surašytos instrukcijos, o jei jų nepakaks, galima pasiklausti muziejaus darbuotojų.
Pavyzdžiui, kaip „sutaisyti“ sudaužytą puodelį, lėkštę. Arba kaip nukeliauti labirintu iki intymios erdvės – klozeto.
Parodas rengia jau 60 metų
Yoko Ono gimė 1933 m. Tokijuje, o menininkės karjerą pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje Niujorko avangardinio meno scenoje. Artimai bendradarbiavo su „Fluxus“ judėjimo pradininku J.Mačiūnu, o jos pirmoji personalinė paroda įvyko 1961 m. J.Mačiūno ir A.Šalčio įsteigtoje AG galerijoje Niujorke.
Greta novatoriškos tapybos ir performansų vėliau ji pradėjo kurti objektus, filmus, erdvines instaliacijas, burti kitus kūrėjus bendriems veiksmams, kviesti publiką aktyviai įsitraukti į meno procesus.
Performansuose ir kituose kūriniuose Yoko Ono kelia feminizmo judėjimui svarbius moters kūno, jos vaidmens visuomenėje klausimus. Menininkės vardas taip pat siejamas su pacifizmo judėjimu, neprarandančiu aktualumo ir šiandien.
Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“ Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje veiks iki gruodžio 4 d.
