Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje lankytojams atveria „Miesto sodą“

Pastatų komplekso viduje tarsi salos tyvuliuoja žaliosios oazės. Kitados čia buvo auginamos daržovės. Šiandien ̶ išpuoselėtas sodas, kuriame galima mėgautis lėtu tempu, apmąstymais, augalija ir jos skleidžiamais kvapais. Toliau už jo sienų driekiasi urbanistinis peizažas.

Projektas „Miesto sodas“ tyrinėja žmogaus ir gamtos santykį urbanistinėje aplinkoje. Uždarame sode – keturių menininkų lauko ekspozicija, parengta edukacinė programa šeimoms ir galimybė susipažinti su meno scena periodinių kultūros ir meno leidinių iš Lietuvos ir užsienio skaitykloje.

Nedideliame baseine tyvuliuoja Tomo Daukšos objektas „Keturpūslis džiaugsmo fontanas“. „Kai pirmą kartą, dar ankstyvoje vaikystėje, auginau kombučios grybą, nebuvo net minties, kad skystį, kuriame jis plaukioja, reikėtų arba apskritai būtų galima gerti. Kombučią mačiau kaip keistą, nežemišką padarą, kuris neva turėtų ne tik pritraukti tuntus drozofilų, bet ir atnešti laimę, džiaugsmą ir gėrį.

„Keturpūslis džiaugsmo fontanas“, plaukiodamas savo forma vokiečių renesanso tapytojo ir grafiko Luko Kranacho Vyresniojo jaunystės fontaną primenančiame galerijos baseinėlyje, elgiasi panašiai kaip ir vaikystėje auginta kombučia. Kai ką menantis, bet kartu ir neaiškios formos plūduriuojantis, skystį purškiantis kūnas galbūt taps girdykla paukščiams arba nusileidimo aikštele vabzdžiams. O galbūt baseino vandenį pavers ligas gydančiu ir amžiną jaunystę teikiančiu skysčiu“, – pasakoja menininkas.

Meno kūriniai geba kurti kitus kūrinius. Juozo Laivio skulptūra „Ryba“ pirmą kartą pristatyta 2013-aisiais Transkaukazijos festivalyje Varšuvoje kaip parodos „Panslavizmai“ dalis. Buvusios Lenkijos komunistų partijos pastato vidinio kiemo fontane, menininkui nežinant, buvo sukurtas vaizdo darbas „Ryba“.

Skulptūra, vaizduojanti žuvį, priviliojo atsitiktinius praeivius – šie, atsisėdę ant jos, važinėjosi po fontaną ir šalia jo, kol žuvis galiausiai perlūžo. Įvykį užfiksavo kiemą stebėjusios apsaugininkų kameros. Taip atsirado vaizdo darbas, nufilmuotas žuvies akies kamera. Žuvis sujungta iš dviejų segmentų, tai nuoroda į gamtosaugininkų informaciją, kad Lietuvos upėse sugaunamos žuvys su šlakio galvomis ir lašišos uodegomis. Aplinkosaugininkų teigimu, tai kaimyninių šalių žuvų veisyklų produktas. Šia mobilia skulptūra bandoma pabrėžti tai, kas sieja kaimynines šalis.

Menininko Raimondo Daukšos iš antrinių žaliavų sukonstruoti „Jūros gyviai“, panašūs į krabus ir krevetes, primena, kokią įtaką žmogaus veikla daro gamtai, kalba apie nykstančias arba mutavusias gyvūnų rūšis bendrąja prasme.

Donato Jankausko-Duonio kelių metrų aukščio beždžionė, išsikėlusi save ant rankų, kojas parietusi po savimi, o galvą užvertusi aukštyn, kaukia. Kūrinys pavadintas žemaitiškai „Vi̇̀si kaũk“ – pasak autoriaus, taip emocionaliai reiškiame savo nuomonę įvairiais klausimais, ir džiuginančiais, ir erzinančiais.

Specialiai šeimoms sukurta edukacinė programa kviečia pasivaikščioti po galerijos sodą ir pasvarstyti, kaip miesto architektūra ir gamta gali gyventi drauge, kam ir kaip kuriami miesto sodai, ir kūrybiškai prisidėti prie jų sukūrimo proceso.

Rugpjūčio 9 d. ir 16 d. 11 val. užsiėmime „Paslaptingas sodas“ aptarsime, ar žinote, kokius gyvūnus galima sutikti miesto soduose ir kokias paslaptis jie atskleidžia žmogui. Paklausysime smagių pasakojimų apie Prano Domšaičio galerijos kiemų gyventojus ir sukursime erdvinius sodus-žaidimus linksmam vasaros laisvalaikiui.

Rugpjūčio 11 d. ir 18 d. 11 val. užsiėmimo „Žalieji miesto vėriniai“ metu bandysime išvysti sodus kaip išskirtinius miesto papuošalus, kuriuose tarsi brangakmeniai susidėlioja gėlynai ir pievelės, gulbių ežerai ir takeliai, neįprastos skulptūros ir didingi medžiai. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis sukurs piešinį, kuris taps bendro kūrinio – miesto vėrinio – dalimi.