Vilniuje, Stiklo kvartale, šviesos meno galerijoje „ARTerija“, jis pristatė savo kabančių vitražo objektų parodą „Vitrum“.
Antroji parodos dalis – mikroskopu fotografuotos kvarcinio smėlio smiltys šią savaitę iškabintos tame pačiame Stiklo kvartale, buvusios Vitražo galerijos languose.
„Kvarcinis smėlis – pirminė stiklo būsena, medžiaga, iš kurios labai aukštoje temperatūroje randasi stiklo masė, – sakė parodos „Vitrum“ autorius P.Saulėnas. – Lūžtant šviesos srautui, mikroskopinės smėlio smiltys skleidžia tokią pat spalvų gamą, kokia tūkstančius metų randama spalvotuose stiklo paveiksluose – vitražo kūriniuose.“
Kad ir kaip būtų gaila, vitražo kūriniai Vilniuje pamažu nyksta. Kadaise jie puošdavo visų maldos namų ir turtingų miestiečių langus, o šiandien juos atrasti mieste ir suskaičiuoti – lengva ir paprasta, rankų pirštais.
Pasaulyje garsus tapytojas ir vitražistas, moderniojo meno simbolis, XX amžiuje Vilniuje dailę studijavęs Marcas Chagallas apie vitražą taip kalbėjo: „Vitražas yra skaidri siena tarp mano širdies ir pasaulio. Vitražas pakelia nuotaiką, reikalauja gravitacijos ir aistros. Jis turi atgyti per šviesą, kurią gauna.“
Rengdamasis parodai ir fiksuodamas kvarcinio smėlio atvaizdus mikroskopu menininkas pasirinko 8 x 10 dydžio spalvotas pozityvines plokšteles. Kaip ir stiklas jos yra natūralios, unikalios, vienetinės.
„Ant jų darytų fotografijų neįmanoma tiražuoti, lygiai taip pat kaip negalima atkartoti, padauginti vitražo“, – sakė menininkas P.Saulėnas ir pridūrė, kad visi trys terminai – „skaidrė“, „skaidrumas“ ir „trans“ apibūdina trumpalaikį buvimą, būseną, kai vaizdas susidaro, išlieka ir išnyksta.
Fotografijos sudėtos į šviesdėžes, o tai sustiprina mikroskopinės kvarcinio smėlio fotografijos įspūdį ir priartina jį prie kristalo formos vitražo skulptūrų.
„Kvarcinio smėlio kristalų spalvos stebėtinai artimos klasikinio vitražo spalvoms. Tai akivaizdu, nors atrodo visiškai neįtikėtina, kad prieš tūkstančius metų vitražus kūrę meistrai galėjo kažkaip pamatyti tūkstantį kartų padidintą, spalvotą kvarco smiltelės kristalo atspindį“, – sakė menininkas.
Paroda „Vitrum“ – tai stiklo kelias nuo kvarcinio smėlio iki vitražo objektų. „Vitrum“ instaliacija sukonstruota taip, kad permatomos, spalvotos kristalo formos objekto plokštumos, naudodamos šviesą, kuria naujus, peršviečiamus spalvų ir atspalvių darinius.
Tamsoje kūrinys šviečia, o dieną saulė jame kuria spalvotos šviesos srautus. Objekto makrokonstrukcijos atkartoja šviesolaužius kristalus.
Sukonstruota laikantis tikslios Sfenoidalinio Hendekaedro formos instaliacija pakimba virš Stiklių gatvės, išraiškingai primindama apie šios vietos stiklo kultūrą ir jos įtaką Vilniaus miesto kultūros kodui.
Abi ekspozicijos dalys išdėstytos Stiklių gatvėje, kristalo formos vitražo skulptūros komponuojamos per visą gatvės ilgį, o skaidrės šviesdėžėse ir parodos anotacija – buvusios, pavasarį uždarytos paskutinės Vilniuje Vitražo galerijos languose.
Lauko šviesos meno galerija „ARTerija“ jau ketvirtus metus Vilniuje rengia Lietuvos ir užsienio menininkų instaliacijas, kurios atspindi aktualias kultūros temas.
P.Saulėnas su savo erdvinėmis, trimatėmis vitražo skulptūromis ir mikroskopiniais kvarco smilčių atvaizdais prisiliečia prie Stiklo kvartalo prigimties, sujungia vietovės kultūros paveldą ir stiklo kelią.
