Paroda sumanyta kaip prisiminimas/priminimas apie Andrių Brazį – savaiminį dailininką ir neordinarią XX a. pabaigos, sutapusios su Lietuvos naujuoju atgimimu, asmenybę. Ji „nukrito“ į meninę Lietuvos žemę iš kažkur aukštai kaip kometa – nušvito, paskleidė šviesą ir dingo. Sunkiai gyveno, sunkiai sirgo, pasirinko sunkiai išeiti.
Dabar, kai pasaulyje labai neramu ir vyksta didysis perėjimas, Andriaus kūryba ir gyvenimas rezonuoja su šio laiko gyvenimo dramatizmu, neapibrėžtumu ir egzistenciniais iššūkiais. Kūryba tarsi subjektyvaus asmenybės vidinio pasaulio pjūvis.
Beveik savamokslio kūryboje stebina vizualinės kalbos įtaiga ir individualumas. Tiksli ir aiški linija piešiniuose, tapyboje – vidiniai gerieji personažai ir demonai...suskaldytoje paveikslo plokštumoje. Spalvų deriniai, nepaisant nieko, skamba savarankiškom švariom gaidom...
Pradėjo tapyti ir piešti gal kokių keturiolikos metų, baigė tik aštuonias klases. O kūryboje, tekstuose susitinkame su apsišvietusiu, gerai literatūrą, dailę, muziką išmanančiu žmogumi. Turėjo savo kultūros ženklų ir simbolių pasaulį – gotika, apskritai Viduramžiai, A.Beardsley, O. Wilde'as... Neįtikėtina branda... Ir trapus bei trumpas gyvenimas, liudijantis meno amžinumą.
Aldona Dapkutė
Paroda veiks iki birželio 10 d. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39, Vilnius). www.vaikugalerija.lt
