Mielesni miesto peizažai
Bibliotekos Baltojoje galerijoje eksponuojamoje V.Žagrakalio parodoje – platininės spaudos metodu sukurti, ant medvilninio popieriaus atspausti kūriniai. Nuostabą keliančios raiškos nuotraukose įamžinti į fotomenininko akiratį patekę vaizdai, užfiksuoti ilgai klaidžiojant miestų gatvėmis.
„Fotografijose – ne tik bendrieji planai, popieriaus lakšte aprėpiantys ir pateikiantys nemažai informacijos. V.Žagrakalys mėgsta išskirti objektų ar erdvės fragmentus, žvelgia į tai, kas svarbu jam pačiam.
Tikrovės vaizdai kartais jautriai niuansuojami, o kartais atidengiami aštresniais šviesos ir tamsos kontrastais“, – pristatydama parodą kalbėjo menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
Šiaulietis tvirtina, kad jam labai svarbi natūrali gamta, ir tuo pat metu prisipažįsta esąs miesto žmogus, kurio akiai mielesni urbanistiniai peizažai. Gatvių ritmiką, jų kompozicijas tiesiose ir gracingai besirangančiose gatvėse žiūrovai regi ir šioje parodoje.
Formų ir linijų žaismas
Fotomeno entuziasto, tyrinėtojo ir eksperimentuotojo V.Žagrakalio platininės spaudos būdu sukurtasnaujausių fotografijų ciklas „Rakursai“ Lietuvoje pristatomas pirmą kartą.
Platinos spaudiniai – fotografijos atspaudai, sukurti pasitelkus monochrominės spaudos metodą, naudojant platinos ir paladžio junginius. Platinotipija – vienas iš senosios, dabar vadinamos alternatyviąja fotografija, būdų.
V.Žagrakalio fotografijose vyrauja įvairių jo aplankytų pasaulio vietovių atspindžiai, senoji miestų architektūra, statinių geometrinės formos, linijų žaismas šalia esančių objektų fone.
„Šviesotamsos kaita miesto erdvėje fiksuojant tolstantį arba artimą reginį mane įkvepia, skatina ieškoti atspirties taško horizontaliojoje perspektyvoje“, – taip pristatomą ekspoziciją apibūdina pats fotografijų autorius.
Dar didesnis iššūkis – „sustabdyti“ vertikaliuosius vaizdus, kuriuos V.Žagrakalys studijuoja stovėdamas šalia daugiaukščių pastatų. Tuomet jam atsiveria kiek kitoks architektūros linijų reginys nei žvelgiant į fasadus.
Medžiagos lengvina kišenę
„Šviesai jautrūs platinos junginiai įsigeria į popieriaus paviršių, todėl galutinis fotografijų vaizdas yra visiškai matinis“, – savo kūrybos paslaptis atskleidė V.Žagrakalis.
Platinos grupės metalai atsparūs cheminėms reakcijoms, galinčioms pabloginti spaudinį, netgi stabilesni nei auksas. Todėl platinotipijos fotografijos, pasak autoriaus, yra patvariausios. Manoma, jog tokiu būdu tinkamai atkurti vaizdai gali išlikti nepakitę šimtmečius.
Ne kiekvienas menininkas šiais laikais trokšta nerti į fotografijos ištakas, kaip alchemikas eksperimentuoti. Ir ne tik todėl, kad platininei fotografijai prireikia daugiau nei skaitmeninė darbo ir laiko. Lietuvoje nerasi reikalingų medžiagų – jų galima gauti tik užsienyje
„Vokietijoje neseniai pradėtas gaminti platinotipijai tinkamiausias medvilninis popierius. Bėda, kad medžiagos tuština kišenę – tauriųjų metalų prisodrintos cheminės emulsijos irgi vis labiau brangsta“, – kalbėjo V.Žagrakalys.
Parodoje „Rakursai“ subtilūs platinotipijos atspaudų tonai svyruoja nuo šiltai juodų iki rausvai rudų, tokių neišgausi naudojant sidabro želatiną.
Įvaldė senuosius metodus
Alternatyviųjų fotografijos būdų yra ir daugiau. Vienas jų – kalitipija, pusiau juokais vadinama nepasiturinčių fotografų, kuriems neįkandama brangi platinotipija, paguoda.
Pirmiausia ant specialaus popieriaus tepama emulsija ir džiovinama. Tuomet ant viršaus dedamas į rėmelį tarp dviejų stiklų įspraustas negatyvas, apšviečiamas ultravioletine spinduliuote, paskui pilami ryškalai.
Nuotrauką geriausia fiksuoti tekančiu vandeniu – nuplaunami chemikalų likučiai. Kai kurios medžiagos yra kenksmingos, todėl kalitipija susidomėjusiems fotografams patariama naudoti respiratorių, pirštines. Nuo ryškalų priklauso nuotraukų raiška, jų atspalvis.
V.Žagrakalys įgudo naudoti ne tik platinos spaudą, kalitipiją, bet ir Salt print, Van Dykebrown, kitus fotografinių atspaudų kūrimo procesus, pagrįstus įvairių cheminių medžiagų, jų derinių naudojimu.
Nuotraukos, pasak jo, bus geros, jeigu ryškinant tiksliai apskaičiuojamos chemikalų proporcijos.
Fotografuoja nuo vaikystės
Fotomenininkas neslepia, jog jam labiau patinka darbas laboratorijoje – negatyvų atranka, spausdinimo procesai. Tuo jis dažniau užsiima žiemą, nes vasarą yra kitokių darbų, norisi ištrūkti iš namų, pakeliauti. Vienai nuotraukai kartais prireikia viso vakaro.
„Fotografavo mano tėvas ir dėdės. Nuo vaikystės stebėjau, kaip jie fiksuoja vaizdus, spausdina nuotraukas. Atsiradus skaitmeninėms technologijoms, kaip ir daugelis kitų, žavėjausi jomis.
Paskui atsigręžiau į analoginę fotografiją, sudomino senieji nuotraukų kūrimo metodai, naudojami nuo XIX amžiaus pabaigos“, – pasakojo kol kas vienintelis Lietuvoje platinotipiją įvaldęs fotomenininkas.
V.Žagrakalys savo personalines parodas yra surengęs Lietuvoje ir Latvijoje. Išskirtinio dėmesio jo kūryba sulaukė alternatyviosios fotografijos parodoje Gdanske (Lenkija).
Klaipėdos biblioteką jo kūryba sudomino neatsitiktinai – čia veikia prieš dešimtmetį įkurtas Fotografijos archyvas, kuriame kaupiama ir saugoma reikšminga dokumentika – fotografų, žurnalistų, kraštotyrininkų ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje užfiksuoti vaizdai.
Archyvas atviras žmonėms
Archyve saugomi Bernardo Aleknavičiaus, Aleksandro Dapkevičiaus, Audroniaus Ulozevičiaus, Artūro Šeštoko, Eugenijaus Maciaus, Albino Šidlausko, Augustino Pocevičiaus, Andriaus Juškevičiaus, Vyto Karaciejaus, Arvydo Stubros, Viktoro Trublenkovo, Algimanto Rutkausko, Algimanto Kalvaičio, Edžio Jurčio kitų klaipėdiečių fotografų darbai.
Dalį fondų sudaro – meninė fotografija. Sukauptų rinkinių pagrindu biblioteka jau išleido lietuvių fotografijos klasiko A.Dapkevičiaus, V.Karaciejaus fotografijų rinkinius.
Naujausias leidinys – JAV gyvenančio fotomenininko, buvusio klaipėdiečio E.Jurčio socialinės tematikos fotografijų albumas. Portlande šaknis įleidęs kūrėjas bliotekininkams perleido dalį savo turtingo rinkinio.
Fotografijos archyve sukaupta daugiau nei 10 tūkst. negatyvų, viešinamų kultūros platformose (epaveldas.lt ir europeana.eu). Jis yra atviras istorikams, menotyrininkams, literatūrologams, studentams. Archyvu naudojasi Klaipėdos apskrities bibliotekos lankytojai.
„Fotografija – technikos ir technologijų, kultūros, meno, socialinių procesų atspindys, patikimas ikonografijos šaltinis praeičiai pažinti ir tyrinėti.
Siekdami išsaugoti tai kas užfiksuota, bendradarbiaujame su menininkais, fotožurnalistais, rengiame parodas, leidžiame knygas“, – visus fotografijos mėgėjus į talką kviečia archyvą tvarkanti bibliotekininkė Jurga Bardauskienė.
Įvairios apimties bei tematikos fotografijų rinkinius biblioteka ne tik skaitmenina, eksponuoja, bet ir inicijuoja šio aplinkos poveikiui itin jautraus, greitai nykstančio kultūros paveldo sklaidą.
