31 metų gimtadienį šiemet švenčianti šiuolaikinio meno ir dizaino galerija „Vartai“ su Nacionaliniu savanorių koordinavimo centru „Stiprūs kartu“ ištiesė pagalbos ranką ukrainiečiams.
Ketvirtadienį galerijoje buvo surengtas labdaringo meno aukcionas „Stand with Ukraine“, kuriame buvo galima įsigyti iškilių šiuolaikinio meno autorių kūrinių ir kartu paremti nukentėjusiuosius nuo karo.
Aukcionas tapo įžanga į vasarą planuojamą galerijos projektą „Vartai Ukrainos menui“, kurio metu galerija pavirs menininkų studijomis ir kultūros erdve Ukrainos žmonėms, prieglobstį randantiems Lietuvoje.
– Kaip kilo mintis surengti meno aukcioną, skirtą Ukrainai paremti? – paklausiau 47 metų L.Rutkutės.
– Prasidėjus karui kartu su menininkais skelbėme aukcioną socialiniuose tinkluose. Dovanojome kūrinius tiems, kurie pasiūlys didžiausią sumą ir perves ją tiesiai organizacijai „Mėlyna ir geltona“. Tokiu būdu surinkome per 10 tūkst. eurų.
Tačiau tuo metu daugelis aukojo, rengė akcijas ir paramos aukcionus. Todėl nusprendėme, kad būtų gerai surengti solidų ir ne virtualų aukcioną tuomet, kai pirmoji aukojimo banga nuslūgs. Dabar kaip tik toks laikas, daugelis pradeda sakyti: „Jau paaukojau, savo pareigą atlikau.“
Tačiau karas tęsiasi ir iš Ukrainos kasdien pasiekia vis baisesnės žinios, vis kraupesni vaizdai. Todėl bandome prisidėti prie paramos.
– Kai pernai minėjote galerijos „Vartai“ jubiliejų, buvo kalbų apie tai, kad nuslopus pandemijai surengsite didelę šventę, kurioje bus ir išskirtinis meno kūrinių aukcionas – su žinomais ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkais. Prasidėjus karui turbūt planai pasikeitė?
– Taip. Vasario viduryje jau vyko paskutinis pasirengimas tokiai šventei. Tačiau prasidėjus karui viską iš karto atšaukėme.
Su žinomu aukcionų rengėju šveicaru Simonu de Pury, kuris gyvena Monake ir jau regėsi skristi į Vilnių, sutarėme, kad kiek vėliau surengsime jau ne jubiliejui, o paramai skirtą renginį. Gal tarptautinį internetinį aukcioną ar ką nors panašaus.
Tačiau tokiam aukcionui surengti prireiks nemažai laiko, o pagalba Ukrainai reikalinga kuo greičiau.
Todėl nusprendėme pasitelkti tuos autorius, kurie yra Lietuvoje, ir tuos užsienio lietuvius, kurių darbų turėjome galerijos saugyklose.
– Ar menininkai patys pasiūlė darbus aukcionui?
– Taip. Ir tikrai vertingus. Nors pusė aukcione surinktų lėšų atiteks organizacijai „Stiprūs kartu“, o autoriams – tik ketvirtis. Tai galimybė meno mėgėjams įsigyti žinomo menininko kūrinį kartu prisidedant prie paramos Ukrainos žmonėms.
– Jei aukcionas labdaringas, gal ir kūrinių kaina buvo šiek tiek sumažinta?
– Beveik visų aukcionui pasiūlytų kūrinių pradinė kaina yra gerokai mažesnė, nei įprasta. Jei darbas kainuoja nedaug, ta nuolaida gal ir nelabai žymi, tačiau brangesnių kūrinių kaina sumažinta pastebimai.
– Kokių kūrinių aukcione buvo daugiausia?
– Tapybos. Nors buvo ir videofilmų, skulptūrinių ir meninio dizaino objektų, net kompaktinių plokštelių.
Kompaktinės plokštelės – tai žinomo menininko Deimanto Narkevičiaus darbas. Jis sukurtas 2014 metais kaip menininko reakcija į Rusijos invaziją į Krymą.
Ukrainos menininko Mykolos Ridnyjaus videokūriniai „Slėptuvė“ ir „Tėvo istorija“ jau tiesiogiai kalba apie karą. Jie sukurti kiek anksčiau, bet juk ukrainiečiai iš tiesų kariauja ne du mėnesius, o nuo Krymo aneksijos.
Kai šiemet Rusija užpuolė Ukrainą, daugelis šalių norėdamos parodyti solidarumą surengė ukrainiečių parodas ir filmų programas. M.Ridnyjaus kūriniai tapo ypač paklausūs. O mūsų galerija su juo bendrauja senokai. Per pandemiją jo kūrybą pristatėme Gaono metams skirtoje parodoje.
Tarp garsių vardų – Svajonė ir Paulius Stanikai, Žilvinas Kempinas, Robertas Narkus, Johno Guggenheimo memorialinio fondo stipendijos laureatė iš Izraelio Keren Cytter.
– Pasiūlėte įsigyti ir išskirtinių dizaino darbų?
– Taip, originalus dizainas – naujausia „Vartų“ galerijos kryptis. Todėl ir aukcione buvo galima įsigyti šiuo metu visame pasaulyje daug parodų rengiančios populiarios olandų menininkės Kiki van Eijk veidrodį. Ji ir kitas aukciono dalyvis Joostas van Bleiswijkas atstovauja naujajai olandų dizainerių kartai ir kuria žaismingą dizainą, pelniusį tarptautinį pripažinimą.
Ne mažiau vertingi ir lietuvių kūrėjų Marijos Puipaitės, Vytauto Gečo ar Martyno Kazimierėno kolekcinio dizaino darbai.
– Aukciono proga jūs taip pat surengėte ne paprastą jam skirtų kūrinių pristatymą, bet solidžią parodą. Tam teko skirti ir tarnybines galerijos patalpas?
– Paroda užėmė ne tik visas sales, bet ir biurą bei virtuvėlę. Kai tiek laiko dėl pandemijos negalėjome rengti normalių parodų, nusprendėme, kad aukciono dalyvius pakviesime ne į sandėlį, o į išskirtinę ekspoziciją.
Šis sumanymas pasiteisino. Dar prieš aukcioną į galeriją užsukę lankytojai džiaugėsi įdomia paroda, kurioje – daug autorių, daug kūrinių. Jie prisipažino, kad buvo labai smalsu eiti iš salės į salę, nes nežinojo, ką dar įdomaus pamatys.
– Aukcionas baigėsi, tačiau paroda veiks dar dvi savaites. Ar bus galima nenupirktus darbus įsigyti už pradinę aukciono kainą?
– Taip. Jei žmonės negalėjo dalyvauti ketvirtadienio aukcione, bet domisi tam tikrų autorių darbais, galės pasinaudoti šia puikia proga.
Žinoma, jei to paties kūrinio nepanorės net keli žmonės. Su tuo, kad keliems pirkėjams patinka tas pats darbas, susiduriame ne taip jau retai.
Taip nutinka ne tik per aukcionus, bet ir galerijoje ar meno mugėse. Juokaujame, kad ir tuomet vertėtų surengti aukcioną, bet iš tiesų kas pirmas nusprendžia įsigyti, tam ir atitenka.
– Kaip manote, kodėl daugelyje aukciono parodos kūrinių jaučiamas nerimas, įtampa, nors dauguma jų sukurta gerokai prieš karą?
– Geras menas dažnai būna ir aktualus, metaforos įgauna skirtingus atspalvius įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Niujorke gyvenančio Aido Bareikio kūrinys, kurio pavadinimas „Kompasas“. Šis menininkas savo objektus komponuoja iš įvairiausių radinių, tačiau šiandien jo sulamdyti gaubliai įgauna gerokai šiurpesnę prasmę.
Kaip ir Ray Bartkaus atspaudai „SuperNacija“ ir „SuperGalia“, sukomponuoti iš viso pasaulio šalių vėliavų ir herbų. Arba Jurgos Barilaitės videodarbai, sukurti po Krymo atplėšimo.
Praėjusių metų pabaigoje „Vartuose“ pirmą kartą parodytos Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus saulėgrąžos karo fone dar aktualesnės. Kaip ir šiemet Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujančio Roberto Narkaus skaitmeninio pasaulio griovimą atspindintis atspaudas ant aliuminio.
– Po trisdešimties sėkmingos veiklos metų galerija turėtų gyvuoti kaip visi solidūs meno pasaulio banginiai – ramiai planuoti parodas keleriems metams į priekį. Tačiau pandemija ir karas Ukrainoje vėl verčia prisiminti pačią pradžią – 1991 metą situaciją. Vėl viskas keičiasi, tenka užsiimti visiškai nauja veikla?
– Taip, vėl nauji iššūkiai. Bet tai įdomu. Juk menas net tokiu metu, o gal ypač tokiu metu – labai svarbus.
Neatsitiktinai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Venecijos meno bienalės dalyvius, primindamas, kad meno kalba galima visam pasauliui perduoti emocijas, kurių neįmanoma perteikti jokiu kitu būdu. Todėl, pasak jo, tironai visuomet stengsis suvaržyti meną, nes jie puikiai suvokia meno galią.
Jis savo kalboje paklausė: „Kaip jūs padėkosite tiems, kurie savo žemėje kovoja už jūsų laisvę?“. Matyt tokį klausimą mes visi turėtume užduoti sau.
* * *
Skaičiai ir faktai
Sudomino ir muziejų
Vilniaus meno ir dizaino galerijoje „Vartai“ surengtas aukcionas „Stand with Ukraine“. Pusė jame surinktų lėšų skirta pilietinei iniciatyvai „Stiprūs kartu“, padedančiai nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms.
Renginį vedė vienas šio projekto sumanytojų ir koordinatorių žurnalistas E.Jakilaitis.
Smarkiausiai varžytasi dėl K.Cytter žymekliais sukurto paveikslo „Extra Wheelchair“. Jis tapo ir brangiausiai aukcione parduotu kūriniu.
Ne vieną kartą kilo ir R.Bartkaus, M.Radžiūnaitės, D.Minderytės, Ž.Kempino kūrinių kainos.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus savo kolekciją papildė V.Viržbicko skulptūriniu objektu „Skamba lyg okupacija“.
Aukcione parduota per 30 meno kūrinių, o likusi vertingos kolekcijos dalis dvi savaites bus eksponuojama galerijos salėse.
