Menininkas pripažįsta, kad jo profesijos atstovams, kaip ir daugeliui kitų, koronaviruso pandemija gerokai koreguoja ateities planus ir daro juos sunkiai nuspėjamus. Kita vertus, tokiomis aplinkybėmis lėtesnis gyvenimo tempas lyg netyčia sukuria palankesnes sąlygas produktyviems kūrybos etapams.
„Mane labiausiai įkvepia vienatvė. Stengiuosi kurti kaip galima labiau nusiraminęs ir švaria galva. Tuomet kūrybos procesas tampa laukimu, kuris, reikia pripažinti, reikalauja nemažai valios pastangų. Turi stengtis nesiblaškyti ir nesusigundyti prasiblaškymais, kurių aplink be galo daug.
Tai labai primena meditaciją, kai nuolat lyg mantrą sau kartoji kūrybinę užduotį, stebi vizualių minčių srautą, iš jo išsirenki labiausiai patikusias idėjas ir jas toliau rutulioji“, – pasakoja T. Černiauskas.
Sugrįžo netikėtu formatu
Naujausiu jo sugrįžimu į Lietuvos meno erdves tapo kiek netikėtas iššūkis. Antradienio vakarą kultūrinių renginių erdvėje „Dūmų fabrikas“, Vilniuje, į naujo „Range Rover“ automobilio išankstinę prezentaciją susirinkę svečiai galėjo išvysti ir T. Černiausko specialiai šiam įvykiui sukurtą meninę instaliaciją.
Kūrėjo teigimu, toks bendradarbiavimas užsimezgė gan natūraliai, nes jis neslėpė simpatijos britų markės automobilių estetikai, ypač – klasikiniams modeliams ir tam, kaip jų dizaino tradicijos persiduoda dabarties kūriniams.
Renginio dalyvių dėmesį patraukusią meninę kompoziciją sukūręs T. Černiauskas atskleidžia daug eskizavęs ir mėginęs įsivaizduoti, kokioje aplinkoje norėtų pamatyti šį automobilį. Taip gimė banguojanti, kylanti, trūkinėjanti kompozicija, kuri dėl kontrastingo blizgesio ir grubių uolų atrodo harmoninga ir pati sau prieštaraujanti.
„Buvau vedamas jausmų, o ne aiškių racionalių sprendimų. Estetikos, prabangos, funkcionalumo ir pažangios inžinerijos pavyzdį meninėje kompozicijoje atspindi naudojamas metalas, chromas ir griežtos geometrinės konstrukcijos. Visam tam tarsi priešprieša naudojamas lengvas popierius. Iš jo formuojamas natūralus gamtos landšaftas“, – pasakoja menininkas.
Naujojoje instaliacijoje vyrauja dvi medžiagos – popierius ir plienas. Kūrėjo teigimu, ant labai aiškios metalinės konstrukcijos tarsi sniegas nusileido popierinis uolų reljefas.
„Ši struktūra sukuria kontrastingą kompoziciją. Sunkus metalas ir lengvas popierius, blizgesys ir grubios uolos“, – dėsto T. Černiauskas.
Vizualiems kūriniams būtinas tinkamas laikas
Menininko teigimu, pandemija sujaukė daugelio kūrėjų planus. Ne išimtis ir jis. Todėl darbų eksponavimo vieta dažnai tampa siurprizu net pačiam autoriui.
„Nuolat dirbu prie besitęsiančių projektų, bet vis gvildenu ir kažką nauja. Manau, kad vizualūs kūriniai patys iškalbingiausi būna tuomet, kai tam ateina laikas. Norint sužinoti, kas sukasi mano galvoje, turbūt geriausia būtų mane sekti instagrame“, – neslepia pašnekovas.
Pasaulyje Tadao Cern slapyvardžiu geriau žinomas menininkas labiausiai pagarsėjęs unikaliais šiuolaikinio meno ir fotografijų projektais. Kiekvienas autoriaus naujas darbas sulaukia nemažo dėmesio, o jo kūriniai pristatomi ir pasaulinėse galerijose.
Mūsų šalyje jo teatrinė instaliacija „Fabrica“ buvo rodoma Vilniaus tarptautinio teatro festivalyje „Sirenos“, o kūrinys „Kūnų susidūrimai“ skaičiavo laiką iki 2022-ųjų, kuomet Kaunas vėl tapo Europos kultūros sostine. Beveik visus autoriaus vizualiuosius projektus vienija skatinimas patirti kuo įvairesnius jausmus.
„Mėgaujuosi, kai vaizdas apgauna smegenis ir prireikia laiko norint suprasti, kas vyksta ir ką matai, o paskui dar turi išsiaiškinti, ką dėl to jauti“, – šypsosi T. Černiauskas.
