Parodos tikslas – ne tik parodyti visuomenei eksponuojamus atvirukus, bet ir supažindinti, kaip tuo laikotarpiu atvirukų kūrimą veikė sovietinė ideologija, kokios buvo pasitelktos meninės priemonės.
Ekspozicijoje pristatoma menotyrininko ir filokartininko Pauliaus Andriuškevičiaus surinkta 442 naujametinių ir kalėdinių atvirukų kolekcija.
Eksponuojami naujametiniai atvirukai atrinkti pagal šiuos kriterijus: 1953–1990 m. (nuo Stalino mirties iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), atvirukai, išleisti LSSR leidyklose; atvirukų autoriai (dailininkai, fotomenininkai) – lietuviai, tekstai ant atvirukų (jei jie yra) – lietuvių kalba.
Kolekciją taip pat papildo 12 Maskvoje išleistų naujametinių atvirukų su lietuviškais tekstais, 7 – ideologiniai ir įvairių sovietinių organizacijų bei 23 kalėdiniai atvirukai.
Primenama, kad sovietiniu laikotarpiu valstybinės leidyklos kalėdinių atvirukų neleido, paprastai juos slapta leisdavo bažnytinės organizacijos. Tiražai buvo labai maži, ant atvirukų nebūdavo jokios informacijos apie leidėjus ar kūrėjus (saugumo sumetimais, kad nebūtų persekiojami). Taip pat į LSSR kalėdiniai atvirukai atkeliaudavo iš JAV – Amerikos lietuvių dėka.
Ant atvirukų buvo vaizduojami įvairūs objektai: Šv.Onos ir Šv.Bernardinų bažnyčių ansamblis, Vilniaus universitetas ir Šv.Jonų bažnyčia, Vilniaus arkikatedra, Kauno rotušė. Populiariausias objektas, kuris buvo piešiamas ant atvirukų, – Gedimino kalno bokštas su iškelta LSSR vėliava.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodis „Kalėdos“ ant sovietinių atvirukų pradedamas vartoti tik nuo 1988 metų, kai jau konkrečiai buvo nurodomas leidėjas ir dailininkas. Įdomu tai, kad 1990 metais Maskvoje SSRS susisiekimo ministerijos leidykla išleidžia atviruką su užrašu „Džiaugsmingų Šv.Kalėdų“ lietuvių kalba 500 000 egz. tiražu.
Sovietmečiu išleistų kalėdinių bei naujametinių atvirukų paroda Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki ateinančių metų vasario 7 dienos.
