Žemiausia aukcione fiksuojama pradinė kaina – 100 eur, aukščiausia – 12 tūkst. eurų. Ja įkainotas ypatingas bei retas itin vertinamo ir geidžiamo lietuvių dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) darbas „Peizažas“ (1908). Ar jam pavyks įsukti intrigą?
„Šis aukcionas išsiskiria ne tik tuo, kad po daugiau nei metų jame ir vėl bus galima sutikti vieną labiausiai geidžiamų autorių, bet ir kitų lietuvių autorių pasiūla. Šįkart „nutiko“ grynai lituanistinis rinkinys, žinoma, turint galvoje, kad mums lituanistikos ribos yra labai plačios.
Klasikiniai autoriai, Vilniaus piešimo mokykla, gamtos ir miesto peizažai, meditaciniai vidiniai vaizdiniai, fotografija ir grafika – štai ką siūlysime meno mylėtojams ir labai tikimės, kad per estetinį pajautimą tai palies jų širdis“, – sakė Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Brangiausiai įkainotas LXIX Vilniaus aukciono rubriką „Lietuvos dailė“ pradedantis kūrinys – dailininko P.Kalpoko darbas „Peizažas“ – išties vertas „intriganto“ vardo. Tai – ankstyvas ir retas, secesijos stilistikos bruožų turintis menininko kūrinys, sukurtas jam gyvenant Miunchene: žymintis dailininko A. Ažbės tapybos studijoje įgytą patirtį ir asmeninio gyvenimo faktus – sūnaus Rimto gimimą bei emigraciją į Vengriją.
Pasak dr. S.Skaisgirytės-Makselienės, būna autorių ir kūrinių, kurie išgyvena tam tikras meno madas, tačiau kiekvieno P. Kalpoko kūrinio pasirodymas aukcione kasmet sukelia vis audringesnes varžytuvių nuotaikas. „Akivaizdu, kad aukciono dalyviai vertina tai, kad meno rinkoje šio autoriaus kūrinių mažėja, jie vis rečiau apsilanko ir mūsų aukciono namuose“, – pastebėjo ji.
Kiti du brangiausi kūriniai taip pat puikuojasi rubrikoje „Lietuvos dailė“. Vienas jų – ekspresyvi dailininko Antano Martinaičio drobė „Vakaras prie ežero (1980), įkainota pradine – 8,2 tūkst. eurų – kaina. Kitas kūrinys – tos pačios kartos dailininko Vinco Kisarausko teminė kompozicija „Edipo temų parafrazės“ (1979–1980), įvertintas 4,8 tūkst. eurų suma.
Be šių ypatingų dailininkų darbų, meno mėgėjai LXIX Vilniaus aukciono kolekcijoje ras ir kitų pageidaujamų autorių, tai – Adomas Galdikas (1893–1969), Viktoras Petravičius (1906–1989), Jonas Buračas (1898–1977), Kazys Šimonis (1887–1978), Bronius Uogintas (1946–2013), Augustinas Savickas (1919–2012), Algirdas Petrulis (1915–2010), Dalia Kasčiūnaitė, Stasys Jusionis, Rūta Katiliūtė, Jonas Daniliauskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Aloyzas Stasiulevičius ir kt.
Staigmenų laukia ir kitose aukciono rubrikose. Pro grafikos žanro gerbėjų akis tikrai nepraslys rubrikos „Lietuvos grafika“ pažibą – dailininko Gracijono Achrem-Achremovičiaus (Gracjan Achrem-Achremowicz, 1899–1942) linoraižinių rinkinys „Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio stotys | Via Crvcis Domini Nostri Jesv Christi in XIV tabvlis A.M.D.G. Wilno A.D. MCMXXIX“ (1929). Jis įdomus ne tik kaip meninė, bet ir kolekcinė vertybė, nes kartu su savimi nešasi ir istoriją.
1922–1924 m. studijavęs Stepono Batoro universitete Medicinos fakultete, vėliau dailininkas mokėsi Tapybos ir kaligrafijos dailės fakultete pas Ferdinandą Ruščicą, Ludomirą Slendzinskį, Bonawenturą Lenartą. 1929 m. nedideliu, vos 50 egzempliorių tiražu išleistas linoraižinių aplankas jam padėjo gauti Tautos kultūros fondo stipendiją, o ji 1929–1930 m. atvėrė galimybes studijuoti grafikos techniką Čelsio politechnikos meno mokykloje ir Grosvenoro moderniojo meno mokykloje Londone.
Kitoje LXIX Vilniaus aukciono rubrikoje „Varia Lituanica“ dėmesio lauks ir dar iki galo neįvertintas dailininkas Jokūbas Bunimovičius (Jacques Bunimowitsch, 1859–1900) bei du XIX a. pabaigoje tapyti jo kūriniai „Arkliai arime“ ir „Kaimelio gatvė“.
Gimęs sostinėje ir baigęs Vilniaus piešimo mokyklą, o vėliau įgūdžius tobulinęs Berlyne, Vienoje ir Paryžiuje, šis dailininkas gana dažnai tapė kaimo vaizdus. Vėliau apsistojo Frankfurte prie Maino, o per visą savo kūrybos kelią sukūrė nemažai portretų, peizažų, kompozicijų su arkliais, kuriose įžvelgiamos kaimo vaizdo vizijos iš J. Bunimovičiaus gyvenimo Lietuvoje.
