Tradicija rengti vaizduojamojo meno kūrinių parodas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) puoselėjama jau daug metų, ekspozicijos rengiamos bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga ar kitomis kultūros organizacijomis. Naujausią parodą Filharmonijai parengė Vilniaus rotušės projektų vadovė Patricija Poderytė.
„Visada džiaugiamės muzikos ir vaizduojamojo meno kūrėjų bičiulyste, menų sandrauga ir dialogu po Nacionalinės filharmonijos stogu. Kai koncertų lankytojai gali dvasiškai atsigauti ne tik klausydami muzikos, bet ir apžiūrėdami parodą, tai jaučiamės praturtinami dvigubai.
Ačiū Patricijai Poderytei ir menininkams Ričardui Garbačiauskui bei Remigijui Treigiui už sinergišką Filharmonijos 81-ojo sezono pradžią“, – kalbėjo LNF generalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir kviečia Filharmonijos publiką atidžiau stabtelėti prie parodoje eksponuojamų darbų.
Ričardo Garbačiausko tapybos darbų ekspozicija „Procesai II“ yra labai artima muzikai. Naujausiuose dailininko darbuose – ritmas, siluetai ir laikinumo nuojauta. Ritmiški, kontrastingi darbai kūrėjui geriausiai atspindi neramią egzistenciją, kupiną grėsmių, laikinumo nuojautos, žmogiškosios būties menkumą šalia siautėjančių stichijų.
„Parodoje sunku rasti ramių, romantiškų, lyriškų vaizdų. Mieliau renkuosi kontrastų, aštrumo kalbą, labiau atspindinčią mano pasaulėjautą, matymą, vertinimus. Paveikslų koloritai – ne mažiau svarbi dedamoji dalis, sukurianti emocinę-estetinę kūrinių nuotaiką. Savo kūrybą vertinu kaip nesibaigiančių ieškojimų, nuolatinių eksperimentų tąsą.
Tamsios, neramios siluetų formos šviesiuose fonuose dažnai primena gyvosios gamtos agresyvumą, žmogiškosios būties menkumą šalia siautėjančių stichijų. Iš esmės parodos darbai atspindi mano emocinę ilgalaikę būseną, neramią egzistenciją, kupiną grėsmių, laikinumo nuojautos“, – sakė tapytojas R. Garbačiauskas apie savo parodą.
Remigijaus Treigio fotografijų paroda „(Ne)matomas Vilnius“ nukelia į kitokį Vilnių. Pasak menotyrininkės Agnės Narušytės, tai nėra šiam fotografui savas miestas. Vilnius – vienas iš tų, kuriuos jis aplanko, kažką nufotografuoja ir atspausdina ciklą.
„Tamsa – šio fotografo objektas ir įrankis. Priešingas fotografijos – rašymo šviesa – tikslui. Treigys rašo tamsa, kad nuo objektų jį atskirtų jos (kaip anksčiau – ribulių, dulkių) prisodrintas oras. Tamsa smelkiasi į akis, trukdo ką nors įžiūrėti. Bet fotografas yra sakęs, kad jam „įdomu būti tamsoje: kuo ilgiau sėdi, tuo daugiau pamatai“.
Tad ir dabar jis fotografuoja Vilnių užsibūdamas taip ilgai, kad mums kasdieniškos gatvės atsiveria lyg požemiai, kur vaidenasi ir beveik niekas neužeina. Toks dvilypis Vilnius matomas tik Treigiui, kurį vilioja „ta nematomoji pusė: kas už kadro“. Jo išgauta tamsa dengia miesto kūną kaip patirties nebuvimo tarpas, per kurį sunku prasibrauti. Todėl Vilnius lieka užgintas šiam pašaliniam stebėtojui, pasislėpusiam užkulisiuose kartu su šventųjų, knygelių, lempų butaforija, nepanaudota šios dienos spektakliui“, – komentavo menotyrininkė Agnė Narušytė.
Filharmonijos koncertų lankytojus kviečiame apžiūrėti parodas ir primename, kad renginiuose privaloma laikytis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų saugaus atstumo ir visų kitų visuomenės sveikatos saugos bei higienos reikalavimų.
Galimybių pasas Filharmonijos renginiuose yra būtinas. Daugiau informacijos: www. filharmonija.lt.
