Aldo Giannotti yra pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų, tarp jų Golden Lion at the Biennale di Venezia for Chris Haring’s & Liquid Loft’s, atlikęs ne vieną meninę intervencinę praktiką tokiuose muziejuose kaip Albertina ar Mumok Vienoje, eksponavęs savo kūrinius Kunsthalle Vienoje, Lentos muziejuje Lince, Kunsthaus Grace ir kituose, o prieš savaitę uždaręs didžiulę personalinę parodą Mambo muziejuje Bolonijoje.
Giannotti kūrybos temos varijuoja nuo kultūrinio identiteto iki giminystės struktūrų, nuo galios santykių pasiskirstymo tam tikroje visuomenėje iki nestabilios finansų ar meno sistemos pusiausvyros. Visi šie tyrimo laukai dažniausiai atskleidžiami per socialinės architektūros prizmę.
Menininkas kuria iš pirmo žvilgsnio primityviais atrodančius piešinius, tačiau iš tiesų juose slypi aktualūs ir reikšmingi nūdienai socialiniai diskursai. Jo piešinius lydi lakoniški teiginiai, klausimai, šmaikščios pastabos, ar, kaip menininkas įvardija, „nuginkluojantys“ pokštai, tačiau jie anaiptol nėra moralizuojantys ar įmantrūs, veikiau labai taiklūs. Radvilų rūmų dailės muziejuje planuojama pristatyti du menininko kūrinius: „Muziejus performanse“ ir „Laiptai“ (angl. Staircase).
Pirmame kūrinyje atsiskleidžia konceptualusis Giannotti užmojis, išreiškiamas idėją ne tik vizualizuojant piešiniu ir fraze, bet ir pasitelkiant performatyvias priemones bei interaktyvumą. „Muziejus performanse“ yra vienas iš menininko reflektuojamų kultūros institucijų pavyzdžių ir jau buvo pristatytas Mumok muziejuje Vienoje, o Lietuvoje jis pritaikytas Radvilų rūmų dailės muziejaus erdvėms.
Performanso metu lankytojai naudosis Giannotti kurtomis kortelėmis su piešiniais ir tam tikromis nuorodomis / instrukcijomis, ką jie turėtų atlikti kitų menininkų parodose, pavyzdžiui, jie ras frazes: „išsirinkite vieną iš parodos lankytojų ir apžiūrinėkite parodoje viską, ką ir jis apžiūrinėja“, „muziejuje susiraskite turistų grupę ir apsimeskite, kad esate ekspozicijų gidas“, „atsigulkite muziejaus salės viduryje ir apmąstykite lubas“.
Korteles planuojama įteikti ne tik tuo metu, kol paroda veiks, bet ir jai pasibaigus lankytojams ir Radvilų rūmų dailės muziejuje, ir kituose LNDM padaliniuose. Taip menininko instrukcijos funkcionuos neribotą laiką kaip intervencija ateities parodose. Kortelės lankytojams liks kaip artefaktas, reflektuojantis kiekvieno individualią patirtį lankant parodą.
Parodoje ekspozicijų gidai taip pat gaus menininko nurodymus. Jie netikėtai prieis prie lankytojų ir pašnibždės: „saugiausia vieta muziejuje yra antrame aukšte“, „ar galėtumėte perimti mano kaip gido vaidmenį penkioms minutėms?“, „jeigu turite klausimų, susijusių su paroda, aš galiu jums duoti menininko telefono numerį“, „kartą įėję į ekspozicijos salę, neturėsite galimybės grįžti“, „prašau laikytis fizinio, o ne emocinio atstumo“ ir kt.
Kitame performatyviame, bet jau ekspoziciniame kūrinyje „Laiptai“ reikės fizinio žiūrovų įsitraukimo. Šiam sumanymui įgyvendinti menininkas pasirinko neįprastą vietą muziejaus erdvėje: keturių metrų aukštyje ant tam tikrų sienų jis nupaišė seriją miniatiūrų su frazėmis.
Lankytojas galės pamatyti kūrinius tik pasitelkęs fizinę jėgą arba kolektyvinę pagalbą. Salės erdvėje stovės specialiai parodai suprojektuoti mobilieji 2 m aukščio laiptai. Stovėdamas ant šių laiptų, žiūrovas galės apžiūrėti menininko kūrinius, jam teks pačiam pasistumti laiptus iki kitos miniatiūros arba paprašyti kito lankytojo pagalbos.
Parodos kuratorė Lina Albrikienė, koordinatorė Kristina Alsytė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, VIVISTOP Užupis, VšĮ „Tartum be ribų“.
