Parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus, jos kuratorė – Eliza Ptaszyńska.
S. Bohuszas–Siestrzeńcewiczius gimė 1869 m. Nemenčinėliuose netoli Vilniaus. Mokslus būsimasis menininkas pradėjo Ivano Trutnievo piešimo mokykloje Vilniuje, nuo 1887 m. studijavo Imperatoriškoje dailės akademijoje Sankt Peterburge, 1894 m. tobulinosi Julijaus akademijoje Paryžiuje.
1895–1900 m. penkerius metus praleido Miunchene, įsitraukęs į menininkų, susibūrusių aplink Józefą Brandtą, veiklą. Grįžęs į Lenkiją didžiąją laiko dalį praleisdavo Varšuvoje, tačiau dažnai aplankydavo Vilnių ir jo apylinkes. 1907 m. vėl apsigyveno savo Vilniuje, bet 1920 m. artėjant karo frontui miestą paliko ir daugiau į jį nebegrįžo. Mirė 1927 m. Varšuvoje.
S. Bohuszo–Siestrzeńcewicziaus kūryba pasižymi įvairove. Jis išpopuliarėjo dėl žanrinių scenų, kurių motyvų sėmėsi iš Vilniaus apylinkių kaimų ir miestelių gyvenimo, tapybos. Ypač dažnos kūrinių temos – mugės, kaimiškos piršlybos, šienapjūtės, derybos dėl žirgų.
Didelio populiarumo susilaukė šiomis temomis sukurti piešiniai plunksnele, du kartus išleisti litografijų rinkiniuose. 1900 m. jis pasuko į modernistinę kūrybą. Žymiausi šio laikotarpio kūriniai – paveikslai „Geiša“, „Impromtu“ ir „Mažasis Faunas“.
Tuo metu menininkas sukūrė ir nemažai dvarininkų, kurių dvaruose mėgo lankytis, portretų. 1908–1914 m. buvo vienas iš „Ach! Cabaret“, kasmet rengdavusio po vieną pasirodymą Vilniuje, kūrėjų. Pirmojo pasaulinio karo metais piešė simbolinio turinio didelio formato žanrines scenas, iš kurių paminėtina „Gatvė Vilniuje“. Menininkas nuolat grįždavo prie mėgstamų Vilniaus ir jo apylinkių motyvų.
Parodoje eksponuojami darbai iš Varšuvos ir Poznanės nacionalinių muziejų, Lodzės dailės muziejaus, Plocko Mazovijos muziejaus, Lešno apskrities muziejaus bei privačių kolekcijų, taip pat ir Lietuvos kolekcininkų. Juos parūpino Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus bei Religinio paveldo muziejus.
